iškutėti

.
kutė́ti, kùta, -ė́jo. kūtė́ti

1. vešliai augti, tarpti: Kutė́ti yra stembti.

2. gautis, taisytis, stiprėti: Žmogus kùtas iš ligos, o galvijai iš žiemos, kol atsikutės (atsigaus). Ligonis pradėjo kutė́ties (geryn eiti).
atkutė́ti, àtkuta, -ė́jo.

1. atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti, atkusti: Žmogus iš ligos atkutė́jo. Tas keršasis žąsytis buvo visai nusibengęs ir atsikūtėjo. Jeigu paršas neatsikutė́s, reikės papjauti. Ar jau atsikūtė́jai iš tos ligos? Buvo jau šiek tiek atsikūtė́jęs iš po ligos ir vėl atkrito. | Atsikūtėjom truputį, bet ir vėl vargas aplankė.

2. atsipeikėti, atsikvošėti, atgyti: Po smūgio atsikutėjęs žmogus suprato, kas atsitiko. Tiek buvau paršalęs, kad tik po geros valandos atsikutėjau. Įejęs į trobą, šiek tiek atsikūtė́jau. Berniukas atsikutėjo nuo savo nustebimo ir pasileido namon. Herakliušas, kuris par ilgą laiką ramiai veizėjo ant tų nelaimių, atsikutėjo pagalop iš nedarbumo.
iškutė́ti, ìškuta, -ė́jo.

1. išmisti: Iškutė́ti par žiemą, t. y. išmisti.

2. išsilaikyti, išgyventi šiaip taip. Vargu šiandieną ligonis beiškutė́s, vargu nemirs. Dar iškutė́s, dar nemirs ligonas. Bėriukas dar šią žiemą iškutė́s. Iškutė́jo, išaugo – mat nežadėta mirti.
nukutė́ti, nùkuta, -ė́jo. peraugti: Žolė jau nukaršusi, nukutė́jusi.
prakutė́ti, pràkuta, -ė́jo. išaugti, prakusti: Prakutėjęs paršelis.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kutė́ti, </b>kùta, -ė́jo. kūtė́ti<br/>1. <span class="explanation">vešliai augti, tarpti: </span> Kutė́ti yra stembti. <br/>2. <span class="explanation">gautis, taisytis, stiprėti: </span> Žmogus kùtas iš ligos, o galvijai iš žiemos, kol atsikutės (atsigaus). Ligonis pradėjo kutė́ties (geryn eiti). <br/><b>atkutė́ti, </b>àtkuta, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti, atkusti: </span> Žmogus iš ligos atkutė́jo. Tas keršasis žąsytis buvo visai nusibengęs ir atsikūtėjo. Jeigu paršas neatsikutė́s, reikės papjauti. Ar jau atsikūtė́jai iš tos ligos? Buvo jau šiek tiek atsikūtė́jęs iš po ligos ir vėl atkrito. | Atsikūtėjom truputį, bet ir vėl vargas aplankė. <br/>2. <span class="explanation">atsipeikėti, atsikvošėti, atgyti: </span> Po smūgio atsikutėjęs žmogus suprato, kas atsitiko. Tiek buvau paršalęs, kad tik po geros valandos atsikutėjau. Įejęs į trobą, šiek tiek atsikūtė́jau. Berniukas atsikutėjo nuo savo nustebimo ir pasileido namon. Herakliušas, kuris par ilgą laiką ramiai veizėjo ant tų nelaimių, atsikutėjo pagalop iš nedarbumo. <br/><b>iškutė́ti, </b>ìškuta, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išmisti: </span> Iškutė́ti par žiemą, t. y. išmisti. <br/>2. <span class="explanation">išsilaikyti, išgyventi šiaip taip</span>. Vargu šiandieną ligonis beiškutė́s, vargu nemirs. Dar iškutė́s, dar nemirs ligonas. Bėriukas dar šią žiemą iškutė́s. Iškutė́jo, išaugo – mat nežadėta mirti. <br/><b>nukutė́ti, </b>nùkuta, -ė́jo. <span class="explanation">peraugti: </span> Žolė jau nukaršusi, nukutė́jusi. <br/><b>prakutė́ti, </b>pràkuta, -ė́jo. <span class="explanation">išaugti, prakusti: </span> Prakutėjęs paršelis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.