.
putnóti, -ója, -ójo.
1. šaukti, vadinti (vištas): Put put, putnók vištas prie lesalo. Ir bėriau, ir putnójau, bet neklauso, ir gana. Pamatė vištos lesalą i subėgo, nė putnóti nereikėjo. Putnók putnók tas vištas, išmok palesinti. Višta skiedryne peris, vištyčius kutnoja, o bobelė barsto kruopas, lesti putnoja.
2. prašyti, vadinti: Nėr ko nė putnóti!. Auginos, putnójos (jaukinosi, pratinosi), kol prisiputnojo ir apsižanijo.
atsiputnóti. atsikviesti, parsivesti: Ana ten noria atsiputnóti aną.
įputnóti. pašaukti į vidų: Įputnóti vištą.
išputnóti. išvadinti; išprašyti: Negal išputnóti vyrą iš karčemos, t. y. išvadinti. Ledva ledva išputnójau, ka važiuotų į veselę. Paskolink anam piningų, tai paskuo neišputnósi.
paputnóti
1. pašaukti (vištas): Reikėjo grūdų saują paberti, paputnóti, būtų visos vištos subėgusios. Paputnók vištas.
2. paprašyti: Kas kur paputnó [ja],
ten aš trisnoju (važiuoju) .
priputnóti
1. prišaukti: Nepriputnok gaidžio – ans visas avižas sulesa.
2. priprašyti, privadinti, prišnekinti: Dabar kol tu ją priputnósi, t. y. privadinsi, priprašysi prie valgio, prie savęs. Priputnójo – važiuos į krikštynas. Kad ir aukso obūlį anam rodytumei, vis tiek nepriputnósi. Pri stalo ir neprašomi ateina, o pri darbo nė vieno negal priputnóti. Jis dabar toks mandrus – neprisiputnósi. Kraučiaus negali prisiputnóti. Ana tujau Stasį prisiputnó [ja].
3. privilioti, pritraukti: Ta taip jau ir nebepriputnójo sau vaikio. Da tą vyrą reik priputnóti: ans daug moka papasakoti. Prisiputnójo, matytumi, sau tokį puikį vyrą i kaip gerai gyvena.
4. įsiprašyti: Led prisiputnójau ant nakvynės, t. y. prisiprašiau.
suputnóti. sušaukti (vištas): Suputnók vištas į kamaralę. Gaidys, ant sūrio atsistojęs, visas vištas suputnojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.