x
perkūn|uoti, perkūnuoja, perkūnavo
1. būti perkūnijai, griausti: perkūnavo smarkiai, bet neįtrenkė niekur.
2. perkūnais keikti, perkūnus laidyti: Eidamas perkūnuoja, keikia. sngr. perkūnavimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.