sprand|as
1. užpakalinė kaklo dalis: Storas, trumpas, kumpas sprandas Arklys bėga, išrietęs sprandą.
2. prk. lenktoji įrankio, padargo dalis: Nutrūko dalgio sprandas Šaukštas nulūžo per sprandą. Plūgo sprandas Ant sprando gulti
(neduoti ramybės, bartis). Ant sprando jodinėti (joti, sėdėti) (prisispyrus raginti; engti, išnaudoti). Ant sprando sėsti (užsikarti, užsisėsti) (imti varginti, imti išnaudoti). Į sprandą duoti (mušti). Į sprandą gauti (būti
mušamam). sprandą lankstyti (lenkti) (žemintis, pataikauti). sprandą nulaužti (nunerti, nusukti) (nužudyti, užmušti). sprandą nulūžti (nusinerti, nusisukti, nutrūkti) (galą gauti, užsimušti). sprandą trūkti (nešdintis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.