akėti

.
akė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1, akėčiomis dirbti, purenti, lyginti dirvą: Vienas sėja, kitas akėja. Akė́t reikia lietaus. Jis akė́ja bulbėm. Arimai ar jau akė́ti, išakėti? Akė́jamas botagas. Tas arklys jau buvo akė́jamas (juo buvo galima akėti) . Meškos už gero akė́jamo varsto palėkėta. Kur nudėjot ariamuosius, akėjamuosius pavalkus? Su meška nearsi, su vilku neakėsi. Drėgna dirva geriau akė́jas. | Važiavo ponas pro šalį, pamatė, kad vieni arkliai akė́jasi, žmogus pietus valgo.

2. kapstyti: Subėgę vištos daržą akė́ja.

3. grabalioti, čiupinėti: Ko tu čia akė́ji su tom rankom!

4. mušti, daužyti: Jau dabar jį sugriebęs gerai akė́su. Bernai, o akėjas (stumdosi) po pirkią, lygiai maži.

5. barti, plūsti, niekinti: Tu mane neakė́si, aš tau ne piemuo! Koks čia gyvenimas – būdavo, visi akė́ja akė́ja tave. Pirmiau buvo smarkus, o kai vedė, tai pati kad akė́ja, tai akėja.

6. nešti, tempti: Kur akė́ji tą akmenį – čia tegul būva.

7. svirduliuojant negražiai eiti: Senis akė́ja, šlaistydamas po kelią. Akė́ja kap akė́čios (negražiai, vos pasivilkdamas, vaikščioja) .

8. negražiai kalbėti: Kalbėk, kap moki, o neakė́k, jei nemoki.
apakė́ti.

1. baigti akėti, supurenti dirvą akėjant: Kiek pasėja, tiek ir apakė́ja. Mėšlus jau aparėm ir apakė́jom. Ar jau apsiakė́jai (viską apakėjai) ? Jau apsiakė́jau visą pūdymą. Kviečiai gražiai pasisėjo ir apsiakė́jo, tai greit pradės dygt. kiek susmulkėti akėjant: Dirvono velėnos apsiakėjo, bet dar didelės.

2. kiek apversti, aprausti akėjant: Kai kurios piktžolės tik apakėtos, bet visai neišrautos.
atakė́ti

1. pakartotinai akėti: Žemę lietus suplakė, reikia atakė́t.

2. ligi kur ateiti akėjant: Per valandą jau ir iki sodui atakė́su.

3. išversti į viršų akėjant: Aš mėšlus apariau, o jis atakė́jo. Stambus mėšlas, kad ir giliai apari, vis tiek atsiakė́ja.

4. sau dalį išakėti: Atsiakė́jau kertelę ir užsėsiu. Atsiakė́ju kiek (dalį išsiakėju), o iki arkliai pasilsi, ir pasėju.

5. prisiakėti: Vaikas nebenori daugiau akėti, jau atsiakė́jo (pavargo) . Kai vienas tik vyras, o lauko daug, tai atsiari, atsiakė́ji.
įakė́ti

1. įstengti akėti: Žemė kieta, negalima įakė́t.

2. įterpti į vidų akėjant: Žirnius gerai įakė́k, kad nenurinktų varnos. Ne visi žirniai įsiakė́jo, liko dar viršuj.

3. įdirbti, išpurenti akėjant: Gerai įakė́ta dirva, net kojos lenda.

4. įsitraukti į akėjimą: Kap įsiakė́si, tai geriau akėsis.

5. įtempti, įvesti, įgrūsti: An žiemos gyvulius tvartan inakė́sma.

6. prikankinti: Ot, mane šita mergšė įakė́jo!

7. svirduliuojant įeiti, įlipti: Žiūrėk, akėčia, kur eini – į balą įakė́si!
išakė́ti

1. išdirbti, išpurenti akėjant: Žemę tik apleteno, neišakėjo. Kas man išakė̃s lygius laukelius?. Čia žemė minkšta, gerai išsiakė̃s.

2. išrausti į viršų akėjant: Akėdamas žiūrėk, kad bulbų neišakė́tum. Surink išakė́tus bulbienojus ir sudegink. Gerai akėjau, bet usnys neišsiakė́jo.

3. apdraskyti, išdraskyti: Visą veidą išakė́jo nagais. Višta [su nagais] ranką išakė́jo.

4. sumušti, sudaužyti: Aš tau snukį išakė́siu.

5. išbarti, išplūsti: Bobos jį tep išakė́jo, ka nežino [jo] kur dėtis.

6. išstumti, išgrūsti, išvaryti: Boba senį iš pirkios išakė́jo.

7. kreivomis kojomis išeiti, iššlubuoti: Ar jau tas akėčia išakė́jo?
nuakė́ti

1. išakėti: Arimas taip pat tuojau reikia nuakė́t. Kur aš gausiu arklį bulvėm nusiakė́ti?

2. išversti akėjant: Nuakėk tas žoles., Paviršium žolė nusiakė́jo, bet iš giliau neišsiakėjo. Bulbas aš pats nusiarsiu ir nusiakė́siu.

3. nulyginti akėjant: Nenuakė́k ežios.: Tas ančežys nusiakė̃s, ir bus lygu.

4. nueiti, nuvažiuoti akėjant: Jau pačion pakluonėn nuakė́jo. Nuakė́k (nuvažiuok akėdamas) dar kartą į aną galą ir kinkyk (leisk) arklius.

5. nukrypti į šalį akėjant: Nemoki akėt, žiūrėk, kaip kreivai nuakė́jai.: Tartum tiesiai akėjau, bet kažkaip kreivai nusiakė́jo.

6. pavargti akėjant: Per dieną taip nusiakė́jau, kad vos kulnus pavelku.

7. nubraižyti, nudraskyti: Mažoji niekados nepjaustomais nagais nuakėjo didžiajai abudu skruostu.

8. nuvarginti, nukamuoti: Tu jį su tais darbais visai nuakė́jai – kojų nepavelka. nugalėti: Lengvai jį nuakė́jau.

9. nuplėšti, nuardyti: Nuakė́jo visą kaunierių.

10. nuvilkti, nutempti: Pakalnėn už kojų nuakė́jo. Kai susiėmė už krūtinių, tai net iki pat ežero nusiakė́jo.

11. nuvykti: Da ir an miestą nuakė́siu (nuvažiuosiu) . Ir Matonies raišis nuakė́jo (nuėjo šlubuodamas) veseilion.
paakė́ti

1. šiek tiek, neilgai akėti: Su akėčiomis paakė́k dirvą. Paakė́k už mane valandėlę, aš noriu kiek pasilsėti. Dar kiek pasiakė̃s, ir užteks.

2. galėti akėti: Vaikas nebe mažas, jau paakė́ja.

3. užtektinai, daug akėti: O, šiandien pasiakė́jau!
parakė́ti

1. parvažiuoti su akėčiomis: Laukas pakluonėj, tai gali ir namo parakė́ti.

2. parvesti, partempti: Vos aš jį parakė́jau namo - – griūva ir griūva.

3. svirduliuojant pareiti: Ar jau parakė́jai, girtuokli?
pérakėti

1. iš naujo akėti: Negerai akėta, reiks pérakėt. Aš neturiu kada, pats pérsiakėk, jei nepatinka.

2. pereiti ribą akėjant: Neapsižiūrėjau ir pérakėjau.

3. pervargti akėjant: Nebijok, nepérsiakėsi, kad ir ilgiau paakėsi.
praakė́ti. šiek tiek, nedaug išakėti: Praakė́k kiek daržo, pasisodinsim truputį bulbių. Prasiakėjom pūdymo, galim vežt mėšlą.
priakė́ti

1. aparus tuoj išakėti: Ar jau priakė́jot pūdymą?. Geras bernas – pats pasisėja ir prisiakė́ja.

2. prieiti akėjant: Kai priakė́si lig upelio, leisk pietų.

3. daug, ilgai akėti: Užteks má [n] – jau aš priakė́jau. Aš jau prisiakė́jau, dabar tu eik.

4. pristumti, priremti: Kai šoko sūnus prie tėvo, tai tuoj prie sienos priakė́jo.
suakė́ti.

1. supurenti, susmulkinti akėjant: Grumtus negali suakė́ti. O kai suakė̃s laukus, kai bus visur lygu, kur tu, kiškeli, beprisiglausi? Dirvos sausos ir suakė́tos esti. „Susiakėkit, visos dirvos“, – ir susiakė́jo.

2. susilyginti akėjant: Nebežiūrėjai vagos, ir susiakė́jo skersinės (nebežymu) .

3. sumušti, įveikti: Kol sukrapštysi revolverį, plėšikas tave ir suakė̃s!

4. apdraskyti, suvelti: Ji taip mane nagais suakėjo. | Jo visos knygos teip suakė́tos.
užakė́ti

1. išpurenti, išakėti: Galiu nors tuoj sėt, visą dirvą užakė́jau. Lengva žemė ir sermėgos padalkom (skvernais) užakė́jama. Imk mano akėčias ir užsiakė́k visą lauką.

2. užrausti akėjant, įakėti: Vienas sėja, kitas tuoj pridurmais užakė́ja.

3. užlyginti akėjant: Užakė́k griovį. Visi nelygumai užsiakė́jo, dabar lygu.

4. užeiti, užrioglinti. .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>akė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo<br/>1, <span class="explanation">akėčiomis dirbti, purenti, lyginti dirvą: </span> Vienas sėja, kitas akėja. Akė́t reikia lietaus. Jis akė́ja bulbėm. Arimai ar jau akė́ti, išakėti? Akė́jamas botagas. Tas arklys jau buvo akė́jamas <span class="explanation"> (juo buvo galima akėti) </span>. Meškos už gero akė́jamo varsto palėkėta. Kur nudėjot ariamuosius, akėjamuosius pavalkus? Su meška nearsi, su vilku neakėsi. Drėgna dirva geriau akė́jas. | Važiavo ponas pro šalį, pamatė, kad vieni arkliai akė́jasi, žmogus pietus valgo. <br/>2. <span class="explanation">kapstyti: </span> Subėgę vištos daržą akė́ja. <br/>3. <span class="explanation">grabalioti, čiupinėti: </span> Ko tu čia akė́ji su tom rankom! <br/>4. <span class="explanation">mušti, daužyti: </span> Jau dabar jį sugriebęs gerai akė́su. Bernai, o akėjas <span class="explanation"> (stumdosi) </span> po pirkią, lygiai maži. <br/>5. <span class="explanation">barti, plūsti, niekinti: </span> Tu mane neakė́si, aš tau ne piemuo! Koks čia gyvenimas – būdavo, visi akė́ja akė́ja tave. Pirmiau buvo smarkus, o kai vedė, tai pati kad akė́ja, tai akėja. <br/>6. <span class="explanation">nešti, tempti: </span> Kur akė́ji tą akmenį – čia tegul būva. <br/>7. <span class="explanation">svirduliuojant negražiai eiti: </span> Senis akė́ja, šlaistydamas po kelią. Akė́ja kap akė́čios <span class="explanation"> (negražiai, vos pasivilkdamas, vaikščioja) </span>. <br/>8. <span class="explanation">negražiai kalbėti: </span> Kalbėk, kap moki, o neakė́k, jei nemoki. <br/><b>apakė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">baigti akėti, supurenti dirvą akėjant: </span> Kiek pasėja, tiek ir apakė́ja. Mėšlus jau aparėm ir apakė́jom. Ar jau apsiakė́jai <span class="explanation"> (viską apakėjai) </span> ? Jau apsiakė́jau visą pūdymą. Kviečiai gražiai pasisėjo ir apsiakė́jo, tai greit pradės dygt. <span class="explanation">kiek susmulkėti akėjant: </span> Dirvono velėnos apsiakėjo, bet dar didelės. <br/>2. <span class="explanation">kiek apversti, aprausti akėjant: </span> Kai kurios piktžolės tik apakėtos, bet visai neišrautos. <br/><b>atakė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pakartotinai akėti: </span> Žemę lietus suplakė, reikia atakė́t. <br/>2. <span class="explanation">ligi kur ateiti akėjant: </span> Per valandą jau ir iki sodui atakė́su. <br/>3. <span class="explanation">išversti į viršų akėjant: </span> Aš mėšlus apariau, o jis atakė́jo. Stambus mėšlas, kad ir giliai apari, vis tiek atsiakė́ja. <br/>4. <span class="explanation">sau dalį išakėti: </span> Atsiakė́jau kertelę ir užsėsiu. Atsiakė́ju kiek <span class="explanation"> (dalį išsiakėju), </span> o iki arkliai pasilsi, ir pasėju. <br/>5. <span class="explanation">prisiakėti: </span> Vaikas nebenori daugiau akėti, jau atsiakė́jo <span class="explanation"> (pavargo) </span>. Kai vienas tik vyras, o lauko daug, tai atsiari, atsiakė́ji. <br/><b>įakė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">įstengti akėti: </span> Žemė kieta, negalima įakė́t. <br/>2. <span class="explanation">įterpti į vidų akėjant: </span> Žirnius gerai įakė́k, kad nenurinktų varnos. Ne visi žirniai įsiakė́jo, liko dar viršuj. <br/>3. <span class="explanation">įdirbti, išpurenti akėjant: </span> Gerai įakė́ta dirva, net kojos lenda. <br/>4. <span class="explanation">įsitraukti į akėjimą: </span> Kap įsiakė́si, tai geriau akėsis. <br/>5. <span class="explanation">įtempti, įvesti, įgrūsti: </span> An žiemos gyvulius tvartan inakė́sma. <br/>6. <span class="explanation">prikankinti: </span> Ot, mane šita mergšė įakė́jo! <br/>7. <span class="explanation">svirduliuojant įeiti, įlipti: </span> Žiūrėk, akėčia, kur eini – į balą įakė́si! <br/><b>išakė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">išdirbti, išpurenti akėjant: </span> Žemę tik apleteno, neišakėjo. Kas man išakė̃s lygius laukelius?. Čia žemė minkšta, gerai išsiakė̃s. <br/>2. <span class="explanation">išrausti į viršų akėjant</span>: Akėdamas žiūrėk, kad bulbų neišakė́tum. Surink išakė́tus bulbienojus ir sudegink. Gerai akėjau, bet usnys neišsiakė́jo. <br/>3. <span class="explanation">apdraskyti, išdraskyti: </span> Visą veidą išakė́jo nagais. Višta [su nagais] ranką išakė́jo. <br/>4. <span class="explanation">sumušti, sudaužyti: </span> Aš tau snukį išakė́siu. <br/>5. <span class="explanation">išbarti, išplūsti: </span> Bobos jį tep išakė́jo, ka nežino [jo] kur dėtis. <br/>6. <span class="explanation">išstumti, išgrūsti, išvaryti: </span> Boba senį iš pirkios išakė́jo. <br/>7. <span class="explanation">kreivomis kojomis išeiti, iššlubuoti: </span> Ar jau tas akėčia išakė́jo? <br/><b>nuakė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">išakėti: </span> Arimas taip pat tuojau reikia nuakė́t. Kur aš gausiu arklį bulvėm nusiakė́ti? <br/>2. <span class="explanation">išversti akėjant: </span> Nuakėk tas žoles., Paviršium žolė nusiakė́jo, bet iš giliau neišsiakėjo. Bulbas aš pats nusiarsiu ir nusiakė́siu. <br/>3. <span class="explanation">nulyginti akėjant: </span> Nenuakė́k ežios.: Tas ančežys nusiakė̃s, ir bus lygu. <br/>4. <span class="explanation">nueiti, nuvažiuoti akėjant: </span> Jau pačion pakluonėn nuakė́jo. Nuakė́k <span class="explanation"> (nuvažiuok akėdamas) </span> dar kartą į aną galą ir kinkyk <span class="explanation"> (leisk) </span> arklius. <br/>5. <span class="explanation">nukrypti į šalį akėjant: </span> Nemoki akėt, žiūrėk, kaip kreivai nuakė́jai.: Tartum tiesiai akėjau, bet kažkaip kreivai nusiakė́jo. <br/>6. <span class="explanation">pavargti akėjant: </span> Per dieną taip nusiakė́jau, kad vos kulnus pavelku. <br/>7. <span class="explanation">nubraižyti, nudraskyti: </span> Mažoji niekados nepjaustomais nagais nuakėjo didžiajai abudu skruostu. <br/>8. <span class="explanation">nuvarginti, nukamuoti: </span> Tu jį su tais darbais visai nuakė́jai – kojų nepavelka. <span class="explanation">nugalėti: </span> Lengvai jį nuakė́jau. <br/>9. <span class="explanation">nuplėšti, nuardyti: </span> Nuakė́jo visą kaunierių. <br/>10. <span class="explanation">nuvilkti, nutempti: </span> Pakalnėn už kojų nuakė́jo. Kai susiėmė už krūtinių, tai net iki pat ežero nusiakė́jo. <br/>11. <span class="explanation">nuvykti: </span> Da ir an miestą nuakė́siu <span class="explanation"> (nuvažiuosiu) </span>. Ir Matonies raišis nuakė́jo <span class="explanation"> (nuėjo šlubuodamas) </span> veseilion. <br/><b>paakė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">šiek tiek, neilgai akėti: </span> Su akėčiomis paakė́k dirvą. Paakė́k už mane valandėlę, aš noriu kiek pasilsėti. Dar kiek pasiakė̃s, ir užteks. <br/>2. <span class="explanation">galėti akėti: </span> Vaikas nebe mažas, jau paakė́ja. <br/>3. <span class="explanation">užtektinai, daug akėti: </span> O, šiandien pasiakė́jau! <br/><b>parakė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">parvažiuoti su akėčiomis: </span> Laukas pakluonėj, tai gali ir namo parakė́ti. <br/>2. <span class="explanation">parvesti, partempti: </span> Vos aš jį parakė́jau namo - – griūva ir griūva. <br/>3. <span class="explanation">svirduliuojant pareiti: </span> Ar jau parakė́jai, girtuokli? <br/><b>pérakėti</b><br/>1. <span class="explanation">iš naujo akėti: </span> Negerai akėta, reiks pérakėt. Aš neturiu kada, pats pérsiakėk, jei nepatinka. <br/>2. <span class="explanation">pereiti ribą akėjant: </span> Neapsižiūrėjau ir pérakėjau. <br/>3. <span class="explanation">pervargti akėjant: </span> Nebijok, nepérsiakėsi, kad ir ilgiau paakėsi. <br/><b>praakė́ti</b>. <span class="explanation">šiek tiek, nedaug išakėti: </span> Praakė́k kiek daržo, pasisodinsim truputį bulbių. Prasiakėjom pūdymo, galim vežt mėšlą. <br/><b>priakė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">aparus tuoj išakėti: </span> Ar jau priakė́jot pūdymą?. Geras bernas – pats pasisėja ir prisiakė́ja. <br/>2. <span class="explanation">prieiti akėjant: </span> Kai priakė́si lig upelio, leisk pietų. <br/>3. <span class="explanation">daug, ilgai akėti: </span> Užteks má [n] – jau aš priakė́jau. Aš jau prisiakė́jau, dabar tu eik. <br/>4. <span class="explanation">pristumti, priremti: </span> Kai šoko sūnus prie tėvo, tai tuoj prie sienos priakė́jo. <br/><b>suakė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">supurenti, susmulkinti akėjant: </span> Grumtus negali suakė́ti. O kai suakė̃s laukus, kai bus visur lygu, kur tu, kiškeli, beprisiglausi? Dirvos sausos ir suakė́tos esti. „Susiakėkit, visos dirvos“, – ir susiakė́jo. <br/>2. <span class="explanation">susilyginti akėjant: </span> Nebežiūrėjai vagos, ir susiakė́jo skersinės <span class="explanation"> (nebežymu) </span>. <br/>3. <span class="explanation">sumušti, įveikti: </span> Kol sukrapštysi revolverį, plėšikas tave ir suakė̃s! <br/>4. <span class="explanation">apdraskyti, suvelti: </span> Ji taip mane nagais suakėjo. | Jo visos knygos teip suakė́tos. <br/><b>užakė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">išpurenti, išakėti: </span> Galiu nors tuoj sėt, visą dirvą užakė́jau. Lengva žemė ir sermėgos padalkom <span class="explanation"> (skvernais) </span> užakė́jama. Imk mano akėčias ir užsiakė́k visą lauką. <br/>2. <span class="explanation">užrausti akėjant, įakėti: </span> Vienas sėja, kitas tuoj pridurmais užakė́ja. <br/>3. <span class="explanation">užlyginti akėjant: </span> Užakė́k griovį. Visi nelygumai užsiakė́jo, dabar lygu. <br/>4. <span class="explanation">užeiti, užrioglinti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.