.
klekė́ti, klẽka, -ė́jo.
1. tarškinti (kleketu): Vieni švilpia, kiti kleketukais kleka.
2. kalenti, kleketuoti. Ir erelis irgi bojo ties bangoms šviesioms klekėti. Iš kalėjimo klekėti į padanges ištrūkau. kriuksėti. Kiaulės pradeda klekė́t, kai užgirsta kur kiaulę žviegiant.
3. garsiai kalbėti, garsiai juoktis: Juokias, kleka sustoję. Joniui pavirtus, linksmai klekė́jo Magdė.
4. kliukėti. Klekė́ti pradeda pilant iš butelkos.
5. virti, kunkuliuoti: Klekėjo klekėjo bulbynė, gal ir būs išvirusi. Klẽka sriuba puode, o nemaišai – prisvils.
atklekė́ti, àtkleka, -ė́jo. atbildėti, atklegėti: Jis su kalmaška atklekė́jo.
išklekė́ti, ìškleka, -ė́jo. išvirti, iškunkuliuoti: Buiza išklekėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.