.
mar̃guliuoti, -iuoja, -iavo. marguliúoti, -iúoja, -iãvo
1. būti, rodytis margam: Ant žalio, rausvo, balkšvo dugnio taškai grybų terp medžių marguliuoja iš savų sodybų. Pats žydėjimas dabar, pievos iš tolo tik marguliúoja. Šimtai automobilių ir palapinių marguliavo po medžiais. Mergaitės visos marguliavo žičkiniais sijonais, kaišytomis prijuostėmis, spalvingomis skarelėmis. Jos kaklas raudonomis dėmėmis marguliuoja. Mūsų žemė dirvomis marguliúoja.
2. mirgėti, raibuliuoti: Nemuno vingiuota sidabrinė juosta kai kur šlamėjo, marguliavo. Prie pat dešiniosios sąsparos marguliavo blizgėjo mažutytis langeliukas. Tas raštas žiba auksu, marguliuoja vaivorykštės spalvomis. Eilutės. marguliavo prieš ją. Žmonių prie prieplaukos net marguliuoja (labai daug) !. Tai paukštelių buvumeinė (buvimas) – tik marguliúojas dangus, kap susima skrist in mūsų kraštus.
3. darytis margam, dėmėtam: Jau ir avižos marguliúoja (vietomis bąla, bręsta), tuoj pjauti reikės.
4. raibti, margti (akims): Sergamos akys marguliuoja. Galva svaigsta, akyse mar̃guliuoja.
5. dirbti, vargti: Žmogus marguliúoji marguliúoji ir galų nesumezgi.
atmar̃guliuoti. ateiti margai pasirėdžius: Ana, kažin kokia mergikė atmarguliuoja.
išmar̃guliuoti. pasidaryti dėmėtam: Visi jo plaučiai žeisti (nesveiki), išmarguliãvę.
pramar̃guliuoti. praleisti, prastumti (laiką): Tai, kap pramarguliavaĩ dieną, tep i gerai.
sumar̃guliuoti.
1. pasirodyti margam: Nebetoli pakalnėj sumarguliavo krūvon susimetęs miestelis.
2. sumirgėti, sumirguliuoti: Jūra sumarguliavo baltomis burėmis. Netrukus parke, sode ir jovarų kelyje sumarguliavo, sujudo žmonės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.