riaumo|ti, riaumoja, riaumojo
1. storu, stipriu balsu baubti (apie jautį, lokį, liūtą): Bulius kasa žemę ir riaumoja.
2. prk. storai, garsiai kalbėti: Kad riaumoja, net baisu klausyti.
3. prk. storai ūžti, kaukti:
Vėtra, bangos riaumoja. Mašinos, tankai, traktoriai riaumoja. riaumojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.