.
aidė́ti, aĩdi, -ė́jo. áidėti, -a, -ėjo
1. skambėti, garsėti aidui: Jo žingsniai ir balsas keistai dundėjo ir klaikiai aidėjo tamsiuose kalėjimo tarpsieniuose. Ir aidi murmuriniais skliautais gimtoji mylima kalba. Giria net áida. Skamba, áida pentinėliai. Kai užbliauja karvė, tai neit per visą girią aĩdi.
2. plisti garsui, žiniai.
3. triukšmauti, rėkauti: Vaikai, neáidėkit!
ataidė́ti. ateiti, atsklisti aidui, atskambėti: Nuo Lėvens ataidėjo skambios moterų sutartinės. Čia ataidi duslus jūros ūžimas.
išaidė́ti. išskambėti (aidint): Tik išaidėjus dainos žodžiams, lyg sugriaudė. Išaidėję laikrodžio dūžiai sudrumstė tylą.
nuaidė́ti.
1. nuskambėti, nusklisti aidint: Ar girdėjai, kaip per girią nuaidė́jo šūvis? To triukšmo garsas nuaidėjo per visą namą, lyg griaustinio dundėjimas. Išeidamas taip užtrenkė duris, kad visa troba nuaidėjo.
2. nueiti, nusklisti kokiai žiniai, idėjai: Spalio socialistinė revoliucija toli nuaidė́jo visose šalyse.
praaidė́ti. praeiti aidint: Karas praaidėjo visai jų nelietęs.
suaidė́ti. suskambėti aidint: Rugsėjo 1 d. mokyklos koridoriai suaidėjo nuo skardžių moksleivių balsų. Nuo šūvių suaidėjo miškai. Tuščios cirko palubės tuoj suaidėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.