iškugždėti

.
kugždė́ti, kùgžda, -ė́jo

1. šnibždėti, kuštėti: Rodos, išgirstu nepaprastai malonų balsą už lango kugždant: – Einam! Prisilenkusi man prie ausies ėmė patylomis kugždėti. Mergos užpečky kùgžda, purkši, kaži ką slapčia šneka. Apie ką te jūs kugždat terpusavy? Ar garsiau negali, kad tik kugždì ir kugždì sau po nosia! | Krizo vardas nebuvo paminėtas, bet daugelis parapijonių lūpomis jį kugždėjo (pašnibždomis tarė) . Kùgždas – patyliums šnekas, juda. Kiti čiupinėjo maišus, žiūrinėjo baldus ir kugždėjosi. Juodu nuolatos tarpusavy kùgždasi. Ir negirdėt jaunavedžių nei kalbantis, nei kugždantis. Ką tos moterys ten kùgždasi terpu savęs?

2. šlamėti, šnarėti: Ir kugžda kuklios liepos ir liekni klevai. Aplinkui tyla, net medžių lapai nekugžda. Prieš rūmą meiliškai kugžda fontana. Kas čia kùgžda šiauduos?

3. judėti, krutėti: Ar blusos apniko, kad taip lovoj kugždì? Vaikas lopšy kùgžda – supkit. Jis tai kùgžda atsigulęs ir kùgžda. Paršeliai tik kùgžda prie kiaulei kai vijūnai. | Nejunta kupriukas, kaip širdis kugžda.

4. būti pilnam judančių, knibždančių gyvių: O kiemai, prikimšti kazokų, kugždėjo kaip koks skruzdėlynas. Girios kugždėjo pilnos žvėrių, pievos – gyvulių. Laukai kugžda žmonėmis.

5. drebėti: Po dvejais patalais visa kugždė́jos.

6. stenėti, krioguoti: Ar kugždì dar?

7. rūpėti, knietėti: Einam iškulkim, pabaikim ir jau daugiau nekugždės mums.
iškugždė́ti, ìškugžda, -ė́jo

1. išeiti stenant, krioguojant: Iškugždė́jo senelis – išėjo kugždėdamas.

2. pašnibždom išsiplepėti: Tau ką pasakysi, tai visa ką kitiem išsìkugždi.
pakugždė́ti, pàkugžda, -ė́jo

1. pašnibždėti, pakuštėti: Priejęs pakugždėjo jam į ausį ir vėl išejo. Pasikugždė́jo viena kitai į ausį ir išėjo.

2. padejuoti, pastenėti: Būdavo, mūsų senelis pàkugžda pàkugžda ir vė sveikas.
prakugždė́ti, pràkugžda, -ė́jo. pratarti šnibždant, kuždant: Sėta, – prakugždėjo vyriškis.
sukugždė́ti, sùkugžda, -ė́jo.

1. sušnibždėti, sukuštėti: Sukugždėjęs Saninui į ausį.

2. susitarti kugždantis: Susikugždė́jo ir išejo.

3. sušnarėti, sušlamėti: Nulinko varpos valandėlę, sušnarėjo, sukugždėjo – ir vėl viskas ramu ir tylu.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kugždė́ti, </b>kùgžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">šnibždėti, kuštėti: </span> Rodos, išgirstu nepaprastai malonų balsą už lango kugždant: – Einam! Prisilenkusi man prie ausies ėmė patylomis kugždėti. Mergos užpečky kùgžda, purkši, kaži ką slapčia šneka. Apie ką te jūs kugždat terpusavy? Ar garsiau negali, kad tik kugždì ir kugždì sau po nosia! | Krizo vardas nebuvo paminėtas, bet daugelis parapijonių lūpomis jį kugždėjo <span class="explanation"> (pašnibždomis tarė) </span>. Kùgždas – patyliums šnekas, juda. Kiti čiupinėjo maišus, žiūrinėjo baldus ir kugždėjosi. Juodu nuolatos tarpusavy kùgždasi. Ir negirdėt jaunavedžių nei kalbantis, nei kugždantis. Ką tos moterys ten kùgždasi terpu savęs? <br/>2. <span class="explanation">šlamėti, šnarėti: </span> Ir kugžda kuklios liepos ir liekni klevai. Aplinkui tyla, net medžių lapai nekugžda. Prieš rūmą meiliškai kugžda fontana. Kas čia kùgžda šiauduos? <br/>3. <span class="explanation">judėti, krutėti: </span> Ar blusos apniko, kad taip lovoj kugždì? Vaikas lopšy kùgžda – supkit. Jis tai kùgžda atsigulęs ir kùgžda. Paršeliai tik kùgžda prie kiaulei kai vijūnai. | Nejunta kupriukas, kaip širdis kugžda. <br/>4. <span class="explanation">būti pilnam judančių, knibždančių gyvių: </span> O kiemai, prikimšti kazokų, kugždėjo kaip koks skruzdėlynas. Girios kugždėjo pilnos žvėrių, pievos – gyvulių. Laukai kugžda žmonėmis. <br/>5. <span class="explanation">drebėti: </span> Po dvejais patalais visa kugždė́jos. <br/>6. <span class="explanation">stenėti, krioguoti: </span> Ar kugždì dar? <br/>7. <span class="explanation">rūpėti, knietėti: </span> Einam iškulkim, pabaikim ir jau daugiau nekugždės mums. <br/><b>iškugždė́ti, </b>ìškugžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">išeiti stenant, krioguojant: </span> Iškugždė́jo senelis – išėjo kugždėdamas. <br/>2. <span class="explanation">pašnibždom išsiplepėti: </span> Tau ką pasakysi, tai visa ką kitiem išsìkugždi. <br/><b>pakugždė́ti, </b>pàkugžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pašnibždėti, pakuštėti: </span> Priejęs pakugždėjo jam į ausį ir vėl išejo. Pasikugždė́jo viena kitai į ausį ir išėjo. <br/>2. <span class="explanation">padejuoti, pastenėti: </span> Būdavo, mūsų senelis pàkugžda pàkugžda ir vė sveikas. <br/><b>prakugždė́ti, </b>pràkugžda, -ė́jo. <span class="explanation">pratarti šnibždant, kuždant: </span> Sėta, – prakugždėjo vyriškis. <br/><b>sukugždė́ti, </b>sùkugžda, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">sušnibždėti, sukuštėti: </span> Sukugždėjęs Saninui į ausį. <br/>2. <span class="explanation">susitarti kugždantis: </span> Susikugždė́jo ir išejo. <br/>3. <span class="explanation">sušnarėti, sušlamėti: </span> Nulinko varpos valandėlę, sušnarėjo, sukugždėjo – ir vėl viskas ramu ir tylu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.