.
pur̃pti, -ia, -ė
1. murkti, murkuoti: An pečiaus katinas purpia, tai jum patavaravo, kad papečkyj vaidalas. Kačiutė pur̃pia – poterius kalba.
2. knarkti: Kai tik atsigula, jis tuoj pradeda pur̃pt. Visą naktelę pur̃pė, nedavė miego. Tik atsigulė, jau pur̃pia. miegoti: Užsnūsdavo giliu miegu ir purpdavo visą pusdienį. Ar jau tau nebus galo pur̃pt – kelkis! | Kaip man pikta an tavę, bo purpi purpi (sutingęs sėdi, snūduriuoji) .
3. kurkti, parpti: Purpia varlės. Ko ta avelė per nosis taip purpia? Pasišiaušę, rėžydami sparnais žemę ir kurčiai purpdami, puolasi karvelių patinėliai vienas ant kito. šnarpšti, šnopuoti: Pur̃pia kaip katė prie pečiaus. Ažugulė nosys, ir pur̃pk kai katinas. Bėriuku vežam, ir tai visas purpia sušalęs.
4. burgzti: Pur̃pia, siūlą traukiant iš špūlės. Netoliese plonai purpė kažkoks motoriukas. Ausin blusa anšoko: bais pur̃pia.
5. garsiai srėbti, valgyti su garsu, šlerpti: Tu purpì valgydamas kap kokis gyvulys. Ko purpì lyg kiaulė po lovį, ar nemoki gražiai pavalgyti! Šis. tuoj užšoko ant stalo ir pradėjo purpti mėsą.
6. kliurkti: Jų kojos klimpo į purpiantį purvyną.
7. su garsu lėkti, sparnais plakti: Užsinešė ant tvarto liktarniją – žvirbliai tik pur̃pia ant šviesos. Žąsys kai pur̃pia, arkliai ir baidos.
8. plepėti, taukšti; be reikalo nuogąstauti: Tu čia man visokių nesąmonių in galvą nepur̃pk. Pur̃psi nepur̃psi, kitap nebus. Nepur̃pk, nedrebėk – niekas tavęs negriebs.
9. bambėti: Toj senė purpia ir purpia kaip ubagė, kiaušinius pabėrus.
10. su vargu dirbti, triūsti: Vos tik užteka saulutė, o jis jau pur̃pia apie kiemą.
apipur̃pti, -ia, apìpurpė
1. apdergti: Sau ažupenčius apipurpsì.
2. apsidirbti: O mes, senukai, vis apsìpurpėm (sunkiai, šiaip taip apsitriūsdavome), o dabar nebegalim.
atpur̃pti, -ia, àtpurpė. su garsu atskristi: Àtpurpė molinas karvelis ir nutūpė ant stogo. Aniuolo sparnus pasikabinusi atpurpei.
įpur̃pti, -ia, į̃purpė
1. įsileisti murkti.
2. greit įbėgti: Malvina, išgirdusi motinos balsą, paukščiu įpurpė į vidų.
išpur̃pti, -ia, ìšpurpė
1. su garsu išskristi: Paukštelis ìšpurpė pro langą. Ìšpurpė visi par tą skylę lauk.
2. išbirgzti: Kurtinamai ūždami, išpurpė priešo lėktuvai.
3. išknarkti tam tikrą laiką: Ìšpurpė visą naktį.
4. išpūsti, iššnirpšti: Visa iš nosies ìšpurpė.
5. viduriuojant nusilpti: Išsìpurpė mergiotė par kelias dienas, kaip ašakėlė liko.
6. su garsu išgerti: Ìšpurpė visą pieną, o ką aš valgysiu?!
7. išpurenti: Jei rytą atsikėlęs rasi žemę sliekų išpurptą, tai lauk lietaus.
8. šiaip taip išsidirbti: Išsìpurpėm da kiek lauko.
9. išplepėti: Nieko jam nesakyk, jis viską išpur̃pia. Jau ìšpurpei visam sodžiui tą žinią!
nupur̃pti, -ia, nùpurpė.
1. su garsu nuskristi: Karvelis suplasnojo sparnais ir nupurpė. Kurapkų pulkelis nùpurpė.
2. burzgiant nuvažiuoti: Du automobiliai nupurpė į miestą.
3. nubėgti, nuskubėti: Marytė jau nebegirdėjo, jau ji lyg kurapka nupurpė per parką. Atsisėdo iš mandagumo, ir tuojau vėl nupurps.
4. nusidergti: Glostai, glostai katę, nei nuspur̃pt oran neišleidi.
papur̃pti, -ia, pàpurpė.
1. pašnirpšti, paprunkšti: Pàpurpė par nosis, ir visi arkliai nulėkė. Papur̃pk, žiūrėk, visus šunis sukelsi.
2. kiek paknarkti: Iš vakaro pàpurpė, ir nustojo.
3. paburgzti: Laikyk ausį žemai: papur̃ps, papur̃ps ir išlįs [vabzdys].
4. galėti paskristi: Ar jau papur̃pia kurapkiukai?
pripur̃pti, -ia, prìpurpė
1. pakankamai pamiegoti: Tai pripurpei, dabar padirbėk.
2. privažiuoti burzgiant: Kai prìpurpė motociklų, kai uždulkino, – nėra kur dingt.
3. daug (niekų) prikalbėti: Jis gal tau visokių niekų prìpurpė.
4. godžiai prisigerti: Ka prìpurpiau to gėrimelio, ka prìpurpiau, tai kone parsprogau.
5. pridergti: Jau prìpurpė pilnus vystyklus.
supur̃pti, -ia, sùpurpė
1. suplasnoti sparnais: Žvirblis sùpurpė.
2. purpiant suskristi: Patys aukštutiniai paukščiai kai supurpia, tai nuo dangaus žvaigždes lesa.
3. suniurnėti: Supurpė kai katinas sapnuodamas.
4. subirbti: Kieme motociklas sùpurpė.
5. vargiai ką padaryti: Iki tu man šitą suknelę supur̃psi (pasiūsi), tai žiema ateis. Susìpurpėm (pasistatėm) tokią stubukę.
6. susiteršti, susidergti: Negi dyvas vaikui suspur̃pt.
užpur̃pti, -ia, ùžpurpė.
1. sušnirpšti, suparpti: Kai ažùpurpė [arklys nosimi],
visi vaikai nuo tvorų atstraukė.
2. su garsu pasrėbti: Vaikai parbėgo iš lauko, truputį ùžpurpė bulvienės ir vėl į lauką. Duok biškį kruopų užpurpt.
3. užplasnoti, užskristi: Kur tau užpur̃ps višta be kopėčių ant namo!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.