atspėti

.
spė́ti, -ja, -jo.

1. bandyti teisingai pasakyti nežinant: Spė́k, ką aš dūmoju. Spė́ju tavo mintis. Spėt visaip spėjo, ale neinspėjo. Spė́k, ką aš saujo [je] turiu. Spė́k, kiek mokėjau už batus. O jug jau turiu i to amžiaus aš, spė́k. Nežino, tik spė́ja kaip šuniu [i] vardą.
spėtinaĩ. Didžiąsias raides matau, o mažąsias skaitau spėtinai. Bet ir Virpšą ūmai sutrėmė sargai, kurie matė Aršiojo pulką ir spėtinai minė jo skaitlių.

2. įminti (mįslę): Dabar Jonas turėjo spėti, ką ji užminė. Ji, kaip tokia gudri, turės spėti mįslę, kurią jis jai užmins.

3. manyti, galvoti, tarti esant: Kad ana nešlė, aš spėjau, t. y. mėklinau. Kaip Marė spėjo, taip ir įvyko. Spė́ja, kad jam inkstai negeri. Bet kas nespė́ja, kad man aštuoniasdešim antri – jaunesne laiko. Teip mes daba spė́jam, kurie žinom. Buvo spėta, kad miškas brings, o nebringo. Anie spė́jo, ka seniau buvo žemė daug drėgnesnė. Spė́jama, kad tas pilėkalnis yra nu patapo metų. Žmonės spėja iš veido ramaus, būk man rožėmis klojas takai. Užgauti neatsargiu žingsniu, jau dabar neapykantos kupini, spėjami draugai virs mums nepermaldomais priešais.
spėjamaĩ. Spėjamaĩ paėmė kelią į kairę. Spėjamaĩ žinau, kur jis gyvena.
spėtinaĩ. Visas šias problemas tralų konstruktoriams ir žvejams tenka spręsti spėtinai. Šiandien net ir spėtinai negalėčia pasakyti, kuomet laukiamasis vadovėlis bus paleistas žmonėsna. Aš spė́juos pati ant savęs, kad karščio turiu. Maždaug spė́juos – jau laikas važiuot į aną pasaulį. įtarti: Jie ėmė spė́t, kad jam vėžys. O jau buvo spėjamà, kad ans numinę degtinę moka virti. Gerą lietuvį raudonsiūliai pradėjo spėti, būk jis užsiemąs platinimu lietuviškų knygų.

4. nustatyti: Iš arklio dančių spė́k, kiek jam metų. Tie mūsų gydytojai puikiai moka spėti ligas – čia jie retai apsirinka.

5. pranašauti, numatyti: Spė́ti ateitį. Spėjamóji lazda. Spė́davo iš oro lietų. Seni žmonys nu žiemos mėnesių spė́ [ja] [vasaros orą]. Senovė [je] žmonys iš Velykų ryto spėdavo, kokie būs metai. Trauka visi iš po skotertės šiaudus i veiza, kieno ilgas, kieno trumpesnis, valug to spė́ [ja],
a ilgai gyvens.

6. nurodyti gresiantį pavojų ar galimas blogas pasekmes, įspėti: Spė́jamas (šauksmas).
antspė́ti.

1. teisingai pasakyti spėjant, atspėti: Anam pūpt, nu i antspė́k, kas mušė.

2. nustatyti tinkamą kam, atitaikyti: Ans antspė́jo vaistus i pagydė muni.

3. prispirti: Ans klaus antspė́jęs, ką aš sakysiu, t. y. antspyręs klaus.
apspė́ti

1. atspėti: Apspėk, kiek moka tas daiktas.

2. prispirti, apstoti: Bernai ir mergos Petrą savo stačiais klausinėjimais apspėjo.
atspė́ti.

1. teisingai pasakyti spėjant, tikrai nežinant: Žodžiais atspėti. Jeigu atspė́jai. ką sugavai, tad anam užriši, o jei neatspė́jai – dar gaudyk. Jei atsirastų toks vyras, kuris atspėtų karaliūnaičios vardą, tai dvaras vėl iškiltų iš ežero. Užkalbėk, kiek ji. vaikų turi. Kab jau atspė́si, tada atslugs. Jis atspė́tas, tas ežeras.
atspėtinaĩ. Atspėtinaĩ dedu: spėk, kiek yra riešutų saujo [je] ?

2. įminti (mįslę): Užmink man mįslę – ar aš atspė́siu.

3. suvokti, suprasti, nustatyti: Tas kareivis atspė́jo, kas mės ėsam. Ir miško žolės vaistai, ir lauko – vaistai, ale tiktai jas atspė́k. Niekas nežinojo i negalėjo atspė́ti anų ligos. Kitas iš miklenimo labai gerai atspė́davo kiaušinio stiprumą. Niekas nebatspė́jo, niekas neištyrė, kaip anam buvo. Jis norėjo atspėti, ką ji dabar galvoja. Žmogaus minčių atspėti nepajėgiam, o čia – sapnai! Sėsk čia ir papasakok, kodėl žmogus nemoka savo laimės atspėti. Atspėjo vilkas, kuri avis riebesnė. Atspėja kaip aklas duobę. Nė velnias neatspės, kur boba peilį galąst ketina.

4. nustatyti tinkamą, atitaikyti: Mun daktarai atspė́jo vaistus. Atsispė́jos vaistai, i pasveiko. Neatsispė́ [ja] (nepataiko reikiamu laiku) ten nuvažiuoti – i nieko negauna.

5. iš anksto numatyti, išpranašauti: Pirmosios kovos dienos atspė́ [ja],
kokie metai būs: pirma – pavasarį, antra – vasarą, trečia – rudenį. Atspėja kaip gaidys orą. pasitvirtinti, įvykti tam, kas buvo iš anksto spėta, numatyta: Tam ponuo atsispė́jo tikra teisybė. Atsispė́ [ja] kartais viskas.

6. atsigimti, būti panašiam į ką: Dukra tojė pati motynysta, visu kuomi atspė́ta.
įspė́ti.

1. teisingai pasakyti spėjant, tikrai nežinant: Įspė́k, dešinė [je] ar kairė [je] ranko [je] riešutas. Tas turės įspė́ti, katras uždevė. Gudrus – lei įspė́ja, kas po kubilu pavožta. Inspė́k, katras tavo sūnus. Jeigu tu neinspė́si, ką aš norėsiu, turėsi savo dūšią atiduot. Anspėjo kai šuniui vardą. Įsispė́k pats, aš nenoriu spėlioti.

2. įminti: Šimto mesta, šimto austa – kad inspėsi, šimtą metų gyvensi.

3. nustatyti, suprasti, suvokti: Aš įspė́jau, kad tu esi serganti. Įspė́k tu dabar žmogus, ką jis ketina daryti. Negali savo gyvenimo inspė́t. Ano neįspėjama liga. Įspėjo vagį. Ilgai niekas neįspėjo, kas čia būtų per keistenybė. Vaiko širdis daug ką įspėdavo. Akylasis būtų įspėjęs jame didžiulę inteligenciją, tik nebuvo kas įspėja. Iž čia piga kiekvienam įspėt, kokie buvo visi žmones. Dievo keliai neįspėjami.

4. paminėti, nurodyti, išvardyti: Įspėti pavarde. Kažkas įspė́jo muno vardą, o žmogaus nematyti. Sako, kaukas liuob lėkti; kaip įspė́jo, ka kaukas, ir išnyko, nebliko. Tai dariau, – greit įspė́jo apskųstasis. Tuokart motina suprato, kur jos berlinkas dingo, tečiaus, nenorėdama sūnaus įspėti, užtylėjo. Vardais raupsuoti buvo inspėjami, idant kožnas jų galėtų sergėtis. Vardu įspė́t neesmi vertas. Tenai ne vieną kartą randame vardu įspėtas visas tris personas. Rodžiame tatai pirmiaus įspėjamaĩs raštais.
įspėtinaĩ. įspė́tinai. Tai visa turėtų būt … atmesta, ko rašte teip įspėtinai nėra. Įspėtinai laukia alba išgelbėjimo, alba palengvinimo. laikyti pažįstamu, prakalbinti: Klebonas liuob įspė́s, nujuokins sutiktus žmones, nuglostys – toks buvo geras.

5. numatyti, išpranašauti: Sako, būsianti šalta žiema – ar inspès? Aš inspė́siu, kad nebus lietaus. Paukšteliai jau pavasarį giesmėms įspėję buvo. pasitvirtinti tam, kas buvo iš anksto spėta, numatyta: Orą tai aš susapnuoju – vis įsispė́ja.

6. nurodyti gresiantį pavojų ar galimas blogas pasekmes, perspėti: Kai ji pasisakė, kad ruošiasi tekėt, tai aš ją įspė́jau, kad tu dabokis. Taip įspė́tas, turėjo jis pasisaugoti. Įspė́jau aš aną besistebantį iš gražumo gyvolių, t. y. parspėjau. Jums rašiau vieną kitą mažmožį įspėdamas, kad to ir to nerašytute. Melduose purpteli senė antis, įspėdama jauniklius. Prie tilto plaikstėsi įspėjanti raudona vėliava.
įspė́jamai. Įspė́jamai pareikšti. Įspė́jamai sulojo. Kažkoks senis įspėjamai ir kiek niūriai tarė.
įspė́jančiai. Skambiai, įspėjančiai sulojo kiemo šuo.

7. padaryti pastabą: Vieną sykį įspė́s, kitą, o po tam jau baus.

8. paskirti tam tikrą drausminę nuobaudą. .
nuspė́ti

1. teisingai pasakyti nežinant, atspėti: Penkiais kilais nenuspė́jo. Kai kas tai teip ir nusispėja.

2. įminti: Jis pirmutinis nuspėjo karalaitės mįslę. Mįslė – par pilvą gysla, kas tos mįslės nenuspė̃s, tam ta gysla nuputės.

3. numanyti, nustatyti: Iš pradžios daktaras nenuspė́jo ligos. Nuspėjo, kad ir linksmumas ne iš gero.

4. atspėti
4. Ka liekarstos nusispė́jo, veizėk – ir pagijo.

5. numatyti, išpranašauti: Jug biškį jau įsiveizi, pasku jau i nuspė́ji orą. Sunku nuspėti ateitį. Parvažiuosi, sako, numo atgal – i nuspė́jo viską cigonė.

6. pataikyti: Nenuspėjome laiką pasėti, reikėjo anksčiau sėti arba vėliau pasitęsti. Nuspė́jai ateiti geru laiku.
paspė́ti. paspėlioti: Reikia paspė́t, pakalbėt.
pérspėti. nurodyti gresiantį pavojų ar galimas blogas pasekmes: Daug šnekančiam párspėjau, kad nebšnekėtum jau, t.  y. partariau, padraudžiau. Kad kas bjauriai šnekėdavo, jie tuo [jau] párspėdavo: a su tą [ja] pačia burna i valgai?! Nujuokdamas aš kitą pérspėju. Párspėjo, ka jis neitų į mišką. Jei tu manai kitaip, perspėk valdovą. Bet perspėju: būk atsargus su Vaidila! Prašyčiau ir Zavadskį perspėt, kad tokio kamšalo nepirktų. Párspėjo kaip besimaudantį nesušlapti. Geras perspėjo, piktas įkalbėjo.
pérspėjamai. Pérspėjamai šūktelėti.
praspė́ti. neįspėti. .
užspė́ti. atspėti, nustatyti: Neužspė́si [raudonligės],
nepagelbėsi, i dvėsdavo [paršai].

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>spė́ti, </b>-ja, -jo. <br/>1. <span class="explanation">bandyti teisingai pasakyti nežinant: </span> Spė́k, ką aš dūmoju. Spė́ju tavo mintis. Spėt visaip spėjo, ale neinspėjo. Spė́k, ką aš saujo [je] turiu. Spė́k, kiek mokėjau už batus. O jug jau turiu i to amžiaus aš, spė́k. Nežino, tik spė́ja kaip šuniu [i] vardą. <br/><b>spėtinaĩ</b></b>. Didžiąsias raides matau, o mažąsias skaitau spėtinai. Bet ir Virpšą ūmai sutrėmė sargai, kurie matė Aršiojo pulką ir spėtinai minė jo skaitlių. <br/>2. <span class="explanation">įminti (mįslę): </span> </span> Dabar Jonas turėjo spėti, ką ji užminė. Ji, kaip tokia gudri, turės spėti mįslę, kurią jis jai užmins. <br/>3. <span class="explanation">manyti, galvoti, tarti esant: </span> Kad ana nešlė, aš spėjau, t. y. mėklinau. Kaip Marė spėjo, taip ir įvyko. Spė́ja, kad jam inkstai negeri. Bet kas nespė́ja, kad man aštuoniasdešim antri – jaunesne laiko. Teip mes daba spė́jam, kurie žinom. Buvo spėta, kad miškas brings, o nebringo. Anie spė́jo, ka seniau buvo žemė daug drėgnesnė. Spė́jama, kad tas pilėkalnis yra nu patapo metų. Žmonės spėja iš veido ramaus, būk man rožėmis klojas takai. Užgauti neatsargiu žingsniu, jau dabar neapykantos kupini, spėjami draugai virs mums nepermaldomais priešais. <br/><b>spėjamaĩ</b>. Spėjamaĩ paėmė kelią į kairę. Spėjamaĩ žinau, kur jis gyvena. <br/><b>spėtinaĩ</b></b>. Visas šias problemas tralų konstruktoriams ir žvejams tenka spręsti spėtinai. Šiandien net ir spėtinai negalėčia pasakyti, kuomet laukiamasis vadovėlis bus paleistas žmonėsna. Aš spė́juos pati ant savęs, kad karščio turiu. Maždaug spė́juos – jau laikas važiuot į aną pasaulį. <span class="explanation">įtarti: </span> Jie ėmė spė́t, kad jam vėžys. O jau buvo spėjamà, kad ans numinę degtinę moka virti. Gerą lietuvį raudonsiūliai pradėjo spėti, būk jis užsiemąs platinimu lietuviškų knygų. <br/>4. <span class="explanation">nustatyti: </span> Iš arklio dančių spė́k, kiek jam metų. Tie mūsų gydytojai puikiai moka spėti ligas – čia jie retai apsirinka. <br/>5. <span class="explanation">pranašauti, numatyti: </span> Spė́ti ateitį. Spėjamóji lazda. Spė́davo iš oro lietų. Seni žmonys nu žiemos mėnesių spė́ [ja] [vasaros orą]. Senovė [je] žmonys iš Velykų ryto spėdavo, kokie būs metai. Trauka visi iš po skotertės šiaudus i veiza, kieno ilgas, kieno trumpesnis, valug to spė́ [ja], a ilgai gyvens. <br/>6. <span class="explanation">nurodyti gresiantį pavojų ar galimas blogas pasekmes, įspėti: </span> Spė́jamas (šauksmas). <br/><b>antspė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">teisingai pasakyti spėjant, atspėti: </span> Anam pūpt, nu i antspė́k, kas mušė. <br/>2. <span class="explanation">nustatyti tinkamą kam, atitaikyti: </span> Ans antspė́jo vaistus i pagydė muni. <br/>3. <span class="explanation">prispirti: </span> Ans klaus antspė́jęs, ką aš sakysiu, t. y. antspyręs klaus. <br/><b>apspė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">atspėti: </span> Apspėk, kiek moka tas daiktas. <br/>2. <span class="explanation">prispirti, apstoti: </span> Bernai ir mergos Petrą savo stačiais klausinėjimais apspėjo. <br/><b>atspė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">teisingai pasakyti spėjant, tikrai nežinant: </span> </span> Žodžiais atspėti. Jeigu atspė́jai. ką sugavai, tad anam užriši, o jei neatspė́jai – dar gaudyk. Jei atsirastų toks vyras, kuris atspėtų karaliūnaičios vardą, tai dvaras vėl iškiltų iš ežero. Užkalbėk, kiek ji. vaikų turi. Kab jau atspė́si, tada atslugs. Jis atspė́tas, tas ežeras. <br/><b>atspėtinaĩ</b>. Atspėtinaĩ dedu: spėk, kiek yra riešutų saujo [je] ? <br/>2. <span class="explanation">įminti (mįslę): </span> </span> Užmink man mįslę – ar aš atspė́siu. <br/>3. <span class="explanation">suvokti, suprasti, nustatyti: </span> Tas kareivis atspė́jo, kas mės ėsam. Ir miško žolės vaistai, ir lauko – vaistai, ale tiktai jas atspė́k. Niekas nežinojo i negalėjo atspė́ti anų ligos. Kitas iš miklenimo labai gerai atspė́davo kiaušinio stiprumą. Niekas nebatspė́jo, niekas neištyrė, kaip anam buvo. Jis norėjo atspėti, ką ji dabar galvoja. Žmogaus minčių atspėti nepajėgiam, o čia – sapnai! Sėsk čia ir papasakok, kodėl žmogus nemoka savo laimės atspėti. Atspėjo vilkas, kuri avis riebesnė. Atspėja kaip aklas duobę. Nė velnias neatspės, kur boba peilį galąst ketina. <br/>4. <span class="explanation">nustatyti tinkamą, atitaikyti: </span> Mun daktarai atspė́jo vaistus. Atsispė́jos vaistai, i pasveiko. Neatsispė́ [ja] <span class="explanation"> (nepataiko reikiamu laiku) </span> ten nuvažiuoti – i nieko negauna. <br/>5. <span class="explanation">iš anksto numatyti, išpranašauti: </span> Pirmosios kovos dienos atspė́ [ja], kokie metai būs: pirma – pavasarį, antra – vasarą, trečia – rudenį. Atspėja kaip gaidys orą. <span class="explanation">pasitvirtinti, įvykti tam, kas buvo iš anksto spėta, numatyta: </span> Tam ponuo atsispė́jo tikra teisybė. Atsispė́ [ja] kartais viskas. <br/>6. <span class="explanation">atsigimti, būti panašiam į ką: </span> Dukra tojė pati motynysta, visu kuomi atspė́ta. <br/><b>įspė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">teisingai pasakyti spėjant, tikrai nežinant: </span> </span> Įspė́k, dešinė [je] ar kairė [je] ranko [je] riešutas. Tas turės įspė́ti, katras uždevė. Gudrus – lei įspė́ja, kas po kubilu pavožta. Inspė́k, katras tavo sūnus. Jeigu tu neinspė́si, ką aš norėsiu, turėsi savo dūšią atiduot. Anspėjo kai šuniui vardą. Įsispė́k pats, aš nenoriu spėlioti. <br/>2. <span class="explanation">įminti: </span> </span> Šimto mesta, šimto austa – kad inspėsi, šimtą metų gyvensi. <br/>3. <span class="explanation">nustatyti, suprasti, suvokti: </span> Aš įspė́jau, kad tu esi serganti. Įspė́k tu dabar žmogus, ką jis ketina daryti. Negali savo gyvenimo inspė́t. Ano neįspėjama liga. Įspėjo vagį. Ilgai niekas neįspėjo, kas čia būtų per keistenybė. Vaiko širdis daug ką įspėdavo. Akylasis būtų įspėjęs jame didžiulę inteligenciją, tik nebuvo kas įspėja. Iž čia piga kiekvienam įspėt, kokie buvo visi žmones. Dievo keliai neįspėjami. <br/>4. <span class="explanation">paminėti, nurodyti, išvardyti: </span> Įspėti pavarde. Kažkas įspė́jo muno vardą, o žmogaus nematyti. Sako, kaukas liuob lėkti; kaip įspė́jo, ka kaukas, ir išnyko, nebliko. Tai dariau, – greit įspė́jo apskųstasis. Tuokart motina suprato, kur jos berlinkas dingo, tečiaus, nenorėdama sūnaus įspėti, užtylėjo. Vardais raupsuoti buvo inspėjami, idant kožnas jų galėtų sergėtis. Vardu įspė́t neesmi vertas. Tenai ne vieną kartą randame vardu įspėtas visas tris personas. Rodžiame tatai pirmiaus įspėjamaĩs raštais. <br/><b>įspėtinaĩ</b>. įspė́tinai. Tai visa turėtų būt … atmesta, ko rašte teip įspėtinai nėra. Įspėtinai laukia alba išgelbėjimo, alba palengvinimo. <span class="explanation">laikyti pažįstamu, prakalbinti: </span> Klebonas liuob įspė́s, nujuokins sutiktus žmones, nuglostys – toks buvo geras. <br/>5. <span class="explanation">numatyti, išpranašauti: </span> </span> Sako, būsianti šalta žiema – ar inspès? Aš inspė́siu, kad nebus lietaus. Paukšteliai jau pavasarį giesmėms įspėję buvo. <span class="explanation">pasitvirtinti tam, kas buvo iš anksto spėta, numatyta: </span> Orą tai aš susapnuoju – vis įsispė́ja. <br/>6. <span class="explanation">nurodyti gresiantį pavojų ar galimas blogas pasekmes, perspėti: </span> Kai ji pasisakė, kad ruošiasi tekėt, tai aš ją įspė́jau, kad tu dabokis. Taip įspė́tas, turėjo jis pasisaugoti. Įspė́jau aš aną besistebantį iš gražumo gyvolių, t. y. parspėjau. Jums rašiau vieną kitą mažmožį įspėdamas, kad to ir to nerašytute. Melduose purpteli senė antis, įspėdama jauniklius. Prie tilto plaikstėsi įspėjanti raudona vėliava. <br/><b>įspė́jamai</b>. Įspė́jamai pareikšti. Įspė́jamai sulojo. Kažkoks senis įspėjamai ir kiek niūriai tarė. <br/><b>įspė́jančiai</b>. Skambiai, įspėjančiai sulojo kiemo šuo. <br/>7. <span class="explanation">padaryti pastabą: </span> Vieną sykį įspė́s, kitą, o po tam jau baus. <br/>8. <span class="explanation">paskirti tam tikrą drausminę nuobaudą. </span>. <br/><b>nuspė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">teisingai pasakyti nežinant, atspėti: </span> Penkiais kilais nenuspė́jo. Kai kas tai teip ir nusispėja. <br/>2. <span class="explanation">įminti: </span> </span> Jis pirmutinis nuspėjo karalaitės mįslę. Mįslė – par pilvą gysla, kas tos mįslės nenuspė̃s, tam ta gysla nuputės. <br/>3. <span class="explanation">numanyti, nustatyti: </span> Iš pradžios daktaras nenuspė́jo ligos. Nuspėjo, kad ir linksmumas ne iš gero. <br/>4. atspėti 4. Ka liekarstos nusispė́jo, veizėk – ir pagijo. <br/>5. <span class="explanation">numatyti, išpranašauti: </span> </span> Jug biškį jau įsiveizi, pasku jau i nuspė́ji orą. Sunku nuspėti ateitį. Parvažiuosi, sako, numo atgal – i nuspė́jo viską cigonė. <br/>6. <span class="explanation">pataikyti: </span> Nenuspėjome laiką pasėti, reikėjo anksčiau sėti arba vėliau pasitęsti. Nuspė́jai ateiti geru laiku. <br/><b>paspė́ti</b>. <span class="explanation">paspėlioti: </span> Reikia paspė́t, pakalbėt. <br/><b>pérspėti</b>. <span class="explanation">nurodyti gresiantį pavojų ar galimas blogas pasekmes: </span> Daug šnekančiam párspėjau, kad nebšnekėtum jau, t.  y. partariau, padraudžiau. Kad kas bjauriai šnekėdavo, jie tuo [jau] párspėdavo: a su tą [ja] pačia burna i valgai?! Nujuokdamas aš kitą pérspėju. Párspėjo, ka jis neitų į mišką. Jei tu manai kitaip, perspėk valdovą. Bet perspėju: būk atsargus su Vaidila! Prašyčiau ir Zavadskį perspėt, kad tokio kamšalo nepirktų. Párspėjo kaip besimaudantį nesušlapti. Geras perspėjo, piktas įkalbėjo. <br/><b>pérspėjamai</b>. Pérspėjamai šūktelėti. <br/><b>praspė́ti</b>. <span class="explanation">neįspėti. </span>. <br/><b>užspė́ti</b>. <span class="explanation">atspėti, nustatyti: </span> Neužspė́si [raudonligės], nepagelbėsi, i dvėsdavo [paršai].
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.