atspręsti

.
sprę́sti, spréndžia, spréndė. sprę̃sti, spreñdžia, spreñdė;

1. apgalvojus, apsvarsčius daryti išvadą, susidaryti nuomonę apie ką, nutarti ką, svarstyti, nagrinėti, norint gauti kokio klausimo atsakymą: Sprę́sk, kiek turiu mokėti. Problema buvo kaip tik pradėta sprę́sti. Sprę́skim, ar gerai daba bus tas audeklas apmestas. Ką žmogus skaitys ir ko neskaitys – palikime spręsti jam pačiam. Mokslo duomenys leidžia tik apytikriai spręsti, kaip formavosi pirmykščių žmonių būtis ir sąmonė. Žmogui duotas protas sprę́sti apie savo pasielgimus. Juk žmonės sprendžia apie kitus visuomet pagal save. Traukinys, sprendžiant iš ratų dundėjimo, artėja prie stoties. Apie patį vadovėlį man sunku čia kas spręsti. Skaityto [ja] s gal spręsti apei būdą ir išmintį senovės lietuvių. Spręsdamas kurį kalbos klausimą, J. Jablonskis visuomet galvodavo, kaip čia pasakytų žmonės. Senovė [je] neturėjo sūdų namų, paprastai sprendė arba sūdijo po dideliais ąžuolais. Teismas neturi atsisakyti ginčą spręsti dėl įstatymų stokos. [Vyskupas] sušauka į vieną vietą kunegus visos vyskupystės ir kartu su jais sprenda, kaip, ką ir kumet pridera padaryti. | Daktarai blogai sprénda anam: mirs. Greitai sprendžia – durnas, saldžiai kalba – sukčius. Iš kalbos gali spręsti apie darbą. Spręsk apie žmogų ne iš nosies, o iš žodžio. Nespręsk apie vandenį, kol šulinys neiškastas.
spréndžiamai. Iš kur jie drąsos įgijo sprendžiamai kalbėti apie ne jų specialybių dalyką.
spręstinaĩ. Be kalbos pavyzdžio (be tam tikro sakinio) čia, šiaip ar taip, sunku kas spręstinai pasakyti.

2. lemti: Mano kalavijas tesprendžia tarp Mindaugo ir manęs. Pagaliau virėja pasakė trumpą, aiškų sprendžiamą žodį. Jo balsas nėr čia sprendžiamas. Turėti sprendžiamõs reikšmės. Sudužo kalėjimų spynos! Rūsti sprendžiamoji kova. Sprendžiamàsis momentas. Kovotojas kare – sprendžiamoji jėga.
spréndžiamai.

3. skaičiuojant ieškoti atsakymo: Jis čia savo sprendinį, uždavinį vis spréndžia. Ir aš liuobu eiti anai padėti sprę́sti tus uždavinius. Antraklasiai susikaupę sprendė aritmetikos uždavinį.

4. nustatyti, apskaičiuoti: Per tvaną stojusios iškados ant vieno milijono dolerių sprendžiamos. Gintaro vertybė buvo sulig auksu sprendžiama.
apsprę́sti.

1. nusistatyti, numatyti veikimo kryptį: Kai tik reikėjo aiškiai apsispręsti, jie ėmė mindžiukauti vietoje, visaip išsisukinėti. Jis apsisprendė toliau studijuoti literatūrą.

2. nuspręsti 1: Neapspréndėm, kiek prašyti, ir papiginom menkių vežimą. Vyrai apspréndė [piršlį] kartiną ir pry dangaus pryartino.

3. nuspręsti 2: Iš akies reik apsprę́sti, kiek čia galia būti to šieno. Iškada labai didė, ale dar neapsprendžiama.

4. sąlygoti, lemti: Meninę šokio formą apsprendžia priemonės, kuriomis šokis parodomas.

5. įvertinti, pažinti: Aš tuojau žmogų apspréndu: pasakau, koks ans yr.
atsprę́sti. pakeisti nuosprendį. .
įsprę́sti. įvertinti, apskaičiuoti: Visi pagal teisybę prie trobų čyžės įsprendžiami (apdedami mokesčiais) taptų.
išsprę́sti.

1. apgalvojus ar apsvarsčius padaryti išvadą, nutarti; išnagrinėjus duoti atsakymą: Vadinas, klausimas buvo išspręstas prieš pusę šimto metų. Tautystės klausimas tegali būti išsprę́stas tiktai kalbos duomenimis. Pasiryžo kalaviju ar taika išspręsti ginčą su lenkais dėl Dobrinės. Kodėl gi jūs patys neišsprendžiate, kas teisus?. Per vieną dvi sekundes išsisprendė dviejų žmonių likimas.

2. skaičiuojant rasti atsakymą: Kaip tu šitą uždavinį išspréndei: aritmetiškai ar algebriškai? Nemoku uždavinio išspręsti.
nusprę́sti. nusprę̃sti, nuspreñdžia, nùsprendė

1. apgalvojus, apsvarsčius padaryti išvadą, nutarti: Komisija parejo, nūspréndė – mums išeiti. Teisėjai ten. ir nusprę́sdavo. Ponas, išklausęs, kap buvo, nùsprendė, kad jeigu po vežimu gulėjo kumeliukas, tai vežimas ir apsikumeliavo. Straipsnio dalyką jis galėtų šiandie ir nuspręsti. Kaimo vyrai, susirinkę vakare, nenusprendė, ką su juo daryti. Tus įstatymus nusprendę, visi su didžiuoju nagu pabrėžė. Rūstybė nedaleid reikalo teisingai nuspręsti. Tuojaus visi karaliai ir pats tėvas nusprendė tokį apgaviką sušaudyt. Kaip tamista nuspręsi, teip aš ir darysiu. Sūdžios nusprendė piršlį pakarti. Už tokį didelį prasikaltimą teisėjas nusprendė man mėnesį kalėjimo.
nuspręstaĩ. Nuspręstaĩ atsakyti.

2. nustatyti: Nuspréndžiau, ana vaiką ves, t. y. nuštikau. Jei norėtum, kad mano honoraras būtų jau dabar griežtai nuspręstas – tiksliai apribotas, – sutinku. Laiką jų. pribrendimo, o tuomi ir nuėmimo negal aiškiai nuspręsti.

3. pasiryžti ką padaryti, atlikti: Aš jau buvau nuspreñdus pas jum važiuoti. Bet žmogus, iš mažumės buvęs geras, nusprendė pasakyt ponui teisybę. Buvau nuspréndus parsidėt dantis.

4. paskirti, palikti: Tėvas mirdamas jam dubą nuspréndė.

5. įvertinti, įkainoti. .
pasprę́sti.

1. nuspręsti 1: Tu pats pasprę́sk, ką daryt. Tas jau muno buvo seniai pasprę́sta. Pasprę́skit, kiek man metų.

2. numatyti, nustatyti: Rugpjūtės nepasprę́si. Mirtis nepaspręsta, dar aš pakulsiu liežuvį porą metų.

3. apskaičiuoti: Pasprę́sk, kiek verta karvutė. Paspréndė ans, kiek aš turiu mokėti už darbą.
pérspręsti.

1. iš naujo išspręsti: Pérspręsti iš naujo klausimą.

2. nuomonę pakeisti, persigalvoti. .
prasprę́sti. kurį laiką spręsti. .
prisprę́sti.

1. nutarti: Prispréndė, ka nieko neduos.

2. priteisti: Prisprénda vienam penkiasdešimts rublių, kitam šimtą rublių.

3. nutarimu prijungti: Jiegaila … pažadėjo Lietuvą prispręsti prie Lenkijos.

4. daug (uždavinių) išspręsti. .
užsprę́sti. ištarti galutinį žodį: Tu jau per daug anksti užspréndei.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>sprę́sti, </b>spréndžia, spréndė. sprę̃sti, spreñdžia, spreñdė; <br/>1. <span class="explanation">apgalvojus, apsvarsčius daryti išvadą, susidaryti nuomonę apie ką, nutarti ką, svarstyti, nagrinėti, norint gauti kokio klausimo atsakymą: </span> Sprę́sk, kiek turiu mokėti. Problema buvo kaip tik pradėta sprę́sti. Sprę́skim, ar gerai daba bus tas audeklas apmestas. Ką žmogus skaitys ir ko neskaitys – palikime spręsti jam pačiam. Mokslo duomenys leidžia tik apytikriai spręsti, kaip formavosi pirmykščių žmonių būtis ir sąmonė. Žmogui duotas protas sprę́sti apie savo pasielgimus. Juk žmonės sprendžia apie kitus visuomet pagal save. Traukinys, sprendžiant iš ratų dundėjimo, artėja prie stoties. Apie patį vadovėlį man sunku čia kas spręsti. Skaityto [ja] s gal spręsti apei būdą ir išmintį senovės lietuvių. Spręsdamas kurį kalbos klausimą, J. Jablonskis visuomet galvodavo, kaip čia pasakytų žmonės. Senovė [je] neturėjo sūdų namų, paprastai sprendė arba sūdijo po dideliais ąžuolais. Teismas neturi atsisakyti ginčą spręsti dėl įstatymų stokos. [Vyskupas] sušauka į vieną vietą kunegus visos vyskupystės ir kartu su jais sprenda, kaip, ką ir kumet pridera padaryti. | Daktarai blogai sprénda anam: mirs. Greitai sprendžia – durnas, saldžiai kalba – sukčius. Iš kalbos gali spręsti apie darbą. Spręsk apie žmogų ne iš nosies, o iš žodžio. Nespręsk apie vandenį, kol šulinys neiškastas. <br/><b>spréndžiamai</b></b>. Iš kur jie drąsos įgijo sprendžiamai kalbėti apie ne jų specialybių dalyką. <br/><b>spręstinaĩ</b>. Be kalbos pavyzdžio (be tam tikro sakinio) čia, šiaip ar taip, sunku kas spręstinai pasakyti. <br/>2. <span class="explanation">lemti: </span> Mano kalavijas tesprendžia tarp Mindaugo ir manęs. Pagaliau virėja pasakė trumpą, aiškų sprendžiamą žodį. Jo balsas nėr čia sprendžiamas. Turėti sprendžiamõs reikšmės. Sudužo kalėjimų spynos! Rūsti sprendžiamoji kova. Sprendžiamàsis momentas. Kovotojas kare – sprendžiamoji jėga. <br/><b>spréndžiamai</b></b>. <br/>3. <span class="explanation">skaičiuojant ieškoti atsakymo: </span> Jis čia savo sprendinį, uždavinį vis spréndžia. Ir aš liuobu eiti anai padėti sprę́sti tus uždavinius. Antraklasiai susikaupę sprendė aritmetikos uždavinį. <br/>4. <span class="explanation">nustatyti, apskaičiuoti: </span> Per tvaną stojusios iškados ant vieno milijono dolerių sprendžiamos. Gintaro vertybė buvo sulig auksu sprendžiama. <br/><b>apsprę́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nusistatyti, numatyti veikimo kryptį: </span> Kai tik reikėjo aiškiai apsispręsti, jie ėmė mindžiukauti vietoje, visaip išsisukinėti. Jis apsisprendė toliau studijuoti literatūrą. <br/>2. nuspręsti 1: Neapspréndėm, kiek prašyti, ir papiginom menkių vežimą. Vyrai apspréndė [piršlį] kartiną ir pry dangaus pryartino. <br/>3. nuspręsti 2: Iš akies reik apsprę́sti, kiek čia galia būti to šieno. Iškada labai didė, ale dar neapsprendžiama. <br/>4. <span class="explanation">sąlygoti, lemti: </span> Meninę šokio formą apsprendžia priemonės, kuriomis šokis parodomas. <br/>5. <span class="explanation">įvertinti, pažinti: </span> Aš tuojau žmogų apspréndu: pasakau, koks ans yr. <br/><b>atsprę́sti</b>. <span class="explanation">pakeisti nuosprendį. </span>. <br/><b>įsprę́sti</b>. <span class="explanation">įvertinti, apskaičiuoti: </span> Visi pagal teisybę prie trobų čyžės įsprendžiami <span class="explanation"> (apdedami mokesčiais) </span> taptų. <br/><b>išsprę́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apgalvojus ar apsvarsčius padaryti išvadą, nutarti; išnagrinėjus duoti atsakymą: </span> Vadinas, klausimas buvo išspręstas prieš pusę šimto metų. Tautystės klausimas tegali būti išsprę́stas tiktai kalbos duomenimis. Pasiryžo kalaviju ar taika išspręsti ginčą su lenkais dėl Dobrinės. Kodėl gi jūs patys neišsprendžiate, kas teisus?. Per vieną dvi sekundes išsisprendė dviejų žmonių likimas. <br/>2. <span class="explanation">skaičiuojant rasti atsakymą: </span> Kaip tu šitą uždavinį išspréndei: aritmetiškai ar algebriškai? Nemoku uždavinio išspręsti. <br/><b>nusprę́sti</b>. nusprę̃sti, nuspreñdžia, nùsprendė<br/>1. <span class="explanation">apgalvojus, apsvarsčius padaryti išvadą, nutarti: </span> Komisija parejo, nūspréndė – mums išeiti. Teisėjai ten. ir nusprę́sdavo. Ponas, išklausęs, kap buvo, nùsprendė, kad jeigu po vežimu gulėjo kumeliukas, tai vežimas ir apsikumeliavo. Straipsnio dalyką jis galėtų šiandie ir nuspręsti. Kaimo vyrai, susirinkę vakare, nenusprendė, ką su juo daryti. Tus įstatymus nusprendę, visi su didžiuoju nagu pabrėžė. Rūstybė nedaleid reikalo teisingai nuspręsti. Tuojaus visi karaliai ir pats tėvas nusprendė tokį apgaviką sušaudyt. Kaip tamista nuspręsi, teip aš ir darysiu. Sūdžios nusprendė piršlį pakarti. Už tokį didelį prasikaltimą teisėjas nusprendė man mėnesį kalėjimo. <br/><b>nuspręstaĩ</b>. Nuspręstaĩ atsakyti. <br/>2. <span class="explanation">nustatyti: </span> Nuspréndžiau, ana vaiką ves, t. y. nuštikau. Jei norėtum, kad mano honoraras būtų jau dabar griežtai nuspręstas – tiksliai apribotas, – sutinku. Laiką jų. pribrendimo, o tuomi ir nuėmimo negal aiškiai nuspręsti. <br/>3. <span class="explanation">pasiryžti ką padaryti, atlikti: </span> Aš jau buvau nuspreñdus pas jum važiuoti. Bet žmogus, iš mažumės buvęs geras, nusprendė pasakyt ponui teisybę. Buvau nuspréndus parsidėt dantis. <br/>4. <span class="explanation">paskirti, palikti: </span> Tėvas mirdamas jam dubą nuspréndė. <br/>5. <span class="explanation">įvertinti, įkainoti. </span>. <br/><b>pasprę́sti</b>. <br/>1. nuspręsti 1: Tu pats pasprę́sk, ką daryt. Tas jau muno buvo seniai pasprę́sta. Pasprę́skit, kiek man metų. <br/>2. <span class="explanation">numatyti, nustatyti: </span> Rugpjūtės nepasprę́si. Mirtis nepaspręsta, dar aš pakulsiu liežuvį porą metų. <br/>3. <span class="explanation">apskaičiuoti: </span> Pasprę́sk, kiek verta karvutė. Paspréndė ans, kiek aš turiu mokėti už darbą. <br/><b>pérspręsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iš naujo išspręsti: </span> Pérspręsti iš naujo klausimą. <br/>2. <span class="explanation">nuomonę pakeisti, persigalvoti. </span>. <br/><b>prasprę́sti</b>. <span class="explanation">kurį laiką spręsti. </span>. <br/><b>prisprę́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nutarti: </span> Prispréndė, ka nieko neduos. <br/>2. <span class="explanation">priteisti: </span> Prisprénda vienam penkiasdešimts rublių, kitam šimtą rublių. <br/>3. <span class="explanation">nutarimu prijungti: </span> Jiegaila … pažadėjo Lietuvą prispręsti prie Lenkijos. <br/>4. <span class="explanation">daug (uždavinių) išspręsti. </span>. <br/><b>užsprę́sti</b>. <span class="explanation">ištarti galutinį žodį: </span> Tu jau per daug anksti užspréndei.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.