išlemti

.
lémti, lẽmia, lė́mė. lem̃ti, lẽmia, lė̃mė.

1. iš anksto skirti, nustatyti, numatyti kam kokį likimą; pranašauti, skelbti, koks likimas ko laukia. Laimė lėmė per langą gemančiam kūdikiui ateinantį gyvenimą. O tai duok, Dievai, laimužei lemti bent par mylelę mergytei augti. Gal laimė nelėmė, gal žmonės koją pakišo. Laumės laimę lėmė man jaunai. Apie atsitiktinį pasisekimą sakoma: „taip laimė lėmė“. Laimė lėmė saulužės dienaitę, ir atšilo ežere ledaitis. Ką čia lemi kai laimė. Ir pamilo visi Meilužę, o ypač senas šešuras Kirklys, kuriam dievai tikros dukružės nebuvo lėmę. Man metų rasi daug lemi, dar rasi mieris man toli. Išpančiotos tautos gyvuoja plačiai; ir Lietuvai lemtas ne kitas likimas. Kaip kam yra lemtà, taip ir nusiduoda. Net meilės džiaugsmas, dovana žmonių, nebuvo lemta man pažint gyvenant! Jeigu perkūnui bus lémta, tai jis mane i stubo [je] ras. Tai buvo jam lémta teip mirti. Be laiko nemirsi, kiek lemta – gyvensi. Gyvenimas parodys, kam lemta ant vežimo sėdėti, kam po vežimu gulėti. Niekas pats sau likimo nesilemia.

2. turėti galutinės, sprendžiamos reikšmės, galios; nusverti, sąlygoti: Sėją, būsimą derlių lemia geras pasiruošimas pavasario laukų darbams. Kartoteka lėmė žodyno apimtį ir net struktūrą. Jo žodis lemiamas ir paskutinis – visi turės sutikti, jei lieps Usninis. Išeidavo dvikovon drąsuoliai, bet pradėti lemiamąjį mūšį vengė abi pusės. Lemiama visos pramonės gamybos tolesnio augimo sąlyga yra jos nepaliaujama techninė pažanga.

3. burti, spėti, aiškinti ateitį iš tam tikrų ženklų, pranašauti: Žyniai veizėjo į žvaizdes ir lėmė atentį metą laimingą ar nelaimingą pagal to, kokias žvaizdes pirma paregėjo. Iš tų reiškinių lėmė įvairių dalykų: vieni lėmė didelius karus būsiant, kiti pranašavo ateisiant karalių. Kiti lema, bet aš netiku, ka blužnis rodytum žiemos speigus.

4. rodyti, žadėti ką būsiant, įvyksiant. Spėja, mena, ką bloga ta kometa lemia: karą, badą, ligas ar kitas kokias nelaimes. Žalčiai ir gyvatės jam lėmė laimę ar nelaimę. Giedrią dieną lemia blaivas ir spalvingas vakaro dangus. Jos įdubę skruostai dega bloga lemiančiu raudonumu. Dirbtinai ramus, tylus, tačiau kietas Spiritavičiaus balsas nieko gera nelėmė. Rytas išaušo giedras, tylus ir lėmė gražią orę. Kunigaikšti, aš sapnavau sapną, kuris gero nelemia nei tau, nei tavo kraštui.

5. traukti, mesti burtus: Paskuo lėmė tarp savęs, kuriai iš tų trijų dalių [gyventojų] reikės numus palikti.

6. spėti, manyti: Kažin, ant ko anie lẽma (spėja pavogus) . Tu lėmei, jog jis ženysis, ir įvyko – apsiženijo. Gal bus ir daugiau lyterių [vyšnių],
bet tik aš taip lemiù. Kai lémsies, kad neatveš, tai ir neatveš. Nereikia iš anksto lémtis. iš anksto sakyti, spręsti: Apei dainas … nieko nesakau ir nelemiu. Kas iš Jauniaus rašybos prigis galutinai rašomojoje mūsų kalboje, sunku tuo tarpu lemti.

7. norėti, kad kas įvyktų, būtų, linkėti: Sulauk nepalaimą ant savęs paties, kurią jis kitiems buvo lėmęs. Kiek midaus lašų išgėrėm, lemiam tiek saikų javelių.

8. nuspręsti, nutarti: Ponas lẽmia tą budinką sugriauti. Medlinčiai tarp savęs taip lėmė, taip lėmė, savo norą žodžiais įžodė: „Mes nuimsim lokei ausis, padarysim savie batus“.

9. skirti, nustatyti: Kodėl jūs lemtą darbą dienos n'atlikot? Apsižadėjęs buvo lemtoje dienoje juos nežeistus jiems išduoti. Lemtas čėsas. Lemta vieta. Jų lemtą algą duoti.
aplémti, àplemia, aplė́mė.

1. iš anksto pranešti, pasakyti: Tada mirdamas [tėvas] pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimą, kaip tur dėl savęs pačias aprinkti.

2. iš anksto numatyti, atspėti: Žmogus nėkumet nėko negali aplem̃ti.
atlémti, àtlemia, atlė́mė. atspėti: Aš atlė́miau, kas paėmė pinigus. Atlė́miau ant tos dienos, kad taip bus, t. y. atspėjau.
įlémti, į̃lemia, įlė́mė

1. išpranašauti, lemiant pasakyti: Laima įlė́mė, kad tas bernas mano bus, ir taip tapo.

2. išreikšti, pasakyti: Šaudikliai tarp savęs sutarė sutarė, savo visą dūmą žodžiais taip įlėmė: „Mes išimsim lokiui akis, jau tai nereikės mums žvakės, matysim matysim“.
išlémti, ìšlemia, išlė́mė. nulemti 1: Ką tu sau išlemsi, mergele, išrinkta paties dangaus? Gobšume, ką man ateitis išlems?
nulémti, nùlemia, nulė́mė

1. iš anksto paskirti, numatyti kam kokį likimą ar išpranašauti, paskelbti, koks likimas ko laukia: Nulemta yra žmogui vieną kartą mirti. Irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių. Ateidavo laimė po langu, nulem̃davo laimę (likimą) . Kitą kartą, kad gimdavęs vaikelis, klausdavęsis, ką laimė nulems. Jie nulėmė, kad aš turiu kiaules ganyti (nusigyventi, nusmukti) .

2. sąlygoti, nusverti, būti svarbiausia priežastimi: Rašytojo literatūrinę reikšmę nulemia tai, kas išlieka iš jo kūrybos būsimiems laikams. Moterys – didelė jėga, jų darbas gali daug nulemti. Kadrai nulemia viską. Juk Žalgirio kova turėjo nulemti, ar žūt, ar būt senovės Lietuvai.

3. traukiant, metant burtus, nuspręsti, išrinkti: Tą, kurį nulėmė, taip pat sudegino, kaip jei pirmąjį.

4. pasakyti savo nuomonę, nutarti, nuspręsti: Taip negerai nulėmęs apie ją. duodu čia žemiau kiek jos ištraukų. Nùlėmėm tus miežius pasėti, nemalsma. Plebonas tur nulemti aną gerą alba piktą santį. | Jis nulėmė, kad bus giedra, ir yra šiandien.

5. paskirti, nustatyti (laiką, vietą): Dieną nulemti. Tur mezliavninkai yškiai nulemtoj vietoj nulemtosa dienosa piningus imti. Tėvs …, tos nulemtosios dienos sulaukęs, norėjo savo sūnų uždaryti į tą mūrą. Tada aš tau vietą pasakysu (nulemsu), kuriosp jis bėgs.

6. įvertinti, įkainoti: O jis jį teipo tur nulemti, kaip to ranka, kuris pažadėjęs yra, gal nupelnyti.
palémti, pàlemia, palė́mė

1. nulemti 1: Laima pàlėmė, ir taip stojos.

2. nutarti, nuspręsti: Jis pàlėmė parkelti kaimyną į kitą vietą. Jeigu ji pasilem̃tų ant to važiavimo į Kauną, tai galėtų nebeit dirbt.

3. paskirti: Gemalas yra augymelė mažtiteliausia, paslėpta sėkloj tarp dalių, palemtųjų ant jos kavojimo ir penėjimo.

4. spėti, tarti, manyti: Girdėt šaudymas, ūžimas, mes vis pàlemiam, kad manevruoja.

5. numatyti: Daug palémtų, pavadintų, maž paskirtų, išrinktų.

6. palinkėti: Palem̃čiau, kad gyvatė įkąstų.
prilémti, prìlemia, prilė́mė. iš anksto paskirti, suteikti: Visko gyvenimas pripainioja, visko likimas prilemia. Ir laimei sunku čion ką nors gera prilemti.
užlémti, ùžlemia, užlė́mė

1. iš anksto paskirti, nustatyti kam kokį likimą, išpranašauti, paskelbti, koks likimas ko laukia: Dievas mums užlė́mė, t. y. nulėmė blogus metus. Laimė užlė́mė, kad vaikiukas septintuose metuose prigers. Senovėje, sako, laumės užlemdavusios laimą gimusio kūdikio. Gal laimė užlėmė.

2. užburti; užkeikti: Vėl apsinakvojo pas vieną ūkinyką, kuris turėjo laimės užlemtą avinėlį ir jį vieną tvarte laikydavo. Piningai buvo užlémti, nėkas negalėjo iškasti. Kaip jie užjojo ant užlemto kelio, visi pradėjo snaust. Senovėj galėdavo užlémt.

3. iš anksto pasakyti, atspėti, kas bus, kaip kas baigsis: Užlémti provą, darbą. Matai, ùžlėmei, kad avis teturės tik vieną gėriuką, o dėlto turėjo tris. Ažùlėmei (tvirtinai, kad bus negerai), ažtat šit' atstiko. Daboj, gal ir šitokių da neturėsi, – jau ant krosnies sėdėdamas, užlėmė senis Semėnas.

4. galutinai ką pasakyti, nustatyti: Spėka (Kraft): „Juk tai stačiai latviškas žodis“, – sako p. Prusas. Vienok man rodos, kad ir čia nereikėtų teip veikiai užlemti.

5. nutarti, nuspręsti: Ponas užlėmė viensėdžius parkelti pri sodos.

6. paskirti, įsakyti: Užlėmė dvaras važiuoti ant kelių žvirgždo vežti. Užlemti dienas. Jam tokį darbą užlė́mė, kad niekas negalėtų padaryti.

7. pasiūlyti. .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>lémti, </b>lẽmia, lė́mė. lem̃ti, lẽmia, lė̃mė. <br/>1. <span class="explanation">iš anksto skirti, nustatyti, numatyti kam kokį likimą; pranašauti, skelbti, koks likimas ko laukia</span>. Laimė lėmė per langą gemančiam kūdikiui ateinantį gyvenimą. O tai duok, Dievai, laimužei lemti bent par mylelę mergytei augti. Gal laimė nelėmė, gal žmonės koją pakišo. Laumės laimę lėmė man jaunai. Apie atsitiktinį pasisekimą sakoma: „taip laimė lėmė“. Laimė lėmė saulužės dienaitę, ir atšilo ežere ledaitis. Ką čia lemi kai laimė. Ir pamilo visi Meilužę, o ypač senas šešuras Kirklys, kuriam dievai tikros dukružės nebuvo lėmę. Man metų rasi daug lemi, dar rasi mieris man toli. Išpančiotos tautos gyvuoja plačiai; ir Lietuvai lemtas ne kitas likimas. Kaip kam yra lemtà, taip ir nusiduoda. Net meilės džiaugsmas, dovana žmonių, nebuvo lemta man pažint gyvenant! Jeigu perkūnui bus lémta, tai jis mane i stubo [je] ras. Tai buvo jam lémta teip mirti. Be laiko nemirsi, kiek lemta – gyvensi. Gyvenimas parodys, kam lemta ant vežimo sėdėti, kam po vežimu gulėti. Niekas pats sau likimo nesilemia. <br/>2. <span class="explanation">turėti galutinės, sprendžiamos reikšmės, galios; nusverti, sąlygoti: </span> Sėją, būsimą derlių lemia geras pasiruošimas pavasario laukų darbams. Kartoteka lėmė žodyno apimtį ir net struktūrą. Jo žodis lemiamas ir paskutinis – visi turės sutikti, jei lieps Usninis. Išeidavo dvikovon drąsuoliai, bet pradėti lemiamąjį mūšį vengė abi pusės. Lemiama visos pramonės gamybos tolesnio augimo sąlyga yra jos nepaliaujama techninė pažanga. <br/>3. <span class="explanation">burti, spėti, aiškinti ateitį iš tam tikrų ženklų, pranašauti: </span> Žyniai veizėjo į žvaizdes ir lėmė atentį metą laimingą ar nelaimingą pagal to, kokias žvaizdes pirma paregėjo. Iš tų reiškinių lėmė įvairių dalykų: vieni lėmė didelius karus būsiant, kiti pranašavo ateisiant karalių. Kiti lema, bet aš netiku, ka blužnis rodytum žiemos speigus. <br/>4. <span class="explanation">rodyti, žadėti ką būsiant, įvyksiant</span>. Spėja, mena, ką bloga ta kometa lemia: karą, badą, ligas ar kitas kokias nelaimes. Žalčiai ir gyvatės jam lėmė laimę ar nelaimę. Giedrią dieną lemia blaivas ir spalvingas vakaro dangus. Jos įdubę skruostai dega bloga lemiančiu raudonumu. Dirbtinai ramus, tylus, tačiau kietas Spiritavičiaus balsas nieko gera nelėmė. Rytas išaušo giedras, tylus ir lėmė gražią orę. Kunigaikšti, aš sapnavau sapną, kuris gero nelemia nei tau, nei tavo kraštui. <br/>5. <span class="explanation">traukti, mesti burtus: </span> Paskuo lėmė tarp savęs, kuriai iš tų trijų dalių [gyventojų] reikės numus palikti. <br/>6. <span class="explanation">spėti, manyti: </span> Kažin, ant ko anie lẽma <span class="explanation"> (spėja pavogus) </span>. Tu lėmei, jog jis ženysis, ir įvyko – apsiženijo. Gal bus ir daugiau lyterių [vyšnių], bet tik aš taip lemiù. Kai lémsies, kad neatveš, tai ir neatveš. Nereikia iš anksto lémtis. <span class="explanation">iš anksto sakyti, spręsti: </span> Apei dainas … nieko nesakau ir nelemiu. Kas iš Jauniaus rašybos prigis galutinai rašomojoje mūsų kalboje, sunku tuo tarpu lemti. <br/>7. <span class="explanation">norėti, kad kas įvyktų, būtų, linkėti: </span> Sulauk nepalaimą ant savęs paties, kurią jis kitiems buvo lėmęs. Kiek midaus lašų išgėrėm, lemiam tiek saikų javelių. <br/>8. <span class="explanation">nuspręsti, nutarti: </span> Ponas lẽmia tą budinką sugriauti. Medlinčiai tarp savęs taip lėmė, taip lėmė, savo norą žodžiais įžodė: „Mes nuimsim lokei ausis, padarysim savie batus“. <br/>9. <span class="explanation">skirti, nustatyti: </span> Kodėl jūs lemtą darbą dienos n'atlikot? Apsižadėjęs buvo lemtoje dienoje juos nežeistus jiems išduoti. Lemtas čėsas. Lemta vieta. Jų lemtą algą duoti. <br/><b>aplémti, </b>àplemia, aplė́mė. <br/>1. <span class="explanation">iš anksto pranešti, pasakyti: </span> Tada mirdamas [tėvas] pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimą, kaip tur dėl savęs pačias aprinkti. <br/>2. <span class="explanation">iš anksto numatyti, atspėti: </span> Žmogus nėkumet nėko negali aplem̃ti. <br/><b>atlémti, </b>àtlemia, atlė́mė. <span class="explanation">atspėti: </span> Aš atlė́miau, kas paėmė pinigus. Atlė́miau ant tos dienos, kad taip bus, t. y. atspėjau. <br/><b>įlémti, </b>į̃lemia, įlė́mė<br/>1. <span class="explanation">išpranašauti, lemiant pasakyti: </span> Laima įlė́mė, kad tas bernas mano bus, ir taip tapo. <br/>2. <span class="explanation">išreikšti, pasakyti: </span> Šaudikliai tarp savęs sutarė sutarė, savo visą dūmą žodžiais taip įlėmė: „Mes išimsim lokiui akis, jau tai nereikės mums žvakės, matysim matysim“. <br/><b>išlémti, </b>ìšlemia, išlė́mė. nulemti 1: Ką tu sau išlemsi, mergele, išrinkta paties dangaus? Gobšume, ką man ateitis išlems? <br/><b>nulémti, </b>nùlemia, nulė́mė<br/>1. <span class="explanation">iš anksto paskirti, numatyti kam kokį likimą ar išpranašauti, paskelbti, koks likimas ko laukia: </span> Nulemta yra žmogui vieną kartą mirti. Irgi nulėmei jau kožnam ilgumą dienelių. Ateidavo laimė po langu, nulem̃davo laimę <span class="explanation"> (likimą) </span>. Kitą kartą, kad gimdavęs vaikelis, klausdavęsis, ką laimė nulems. Jie nulėmė, kad aš turiu kiaules ganyti <span class="explanation"> (nusigyventi, nusmukti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">sąlygoti, nusverti, būti svarbiausia priežastimi: </span> Rašytojo literatūrinę reikšmę nulemia tai, kas išlieka iš jo kūrybos būsimiems laikams. Moterys – didelė jėga, jų darbas gali daug nulemti. Kadrai nulemia viską. Juk Žalgirio kova turėjo nulemti, ar žūt, ar būt senovės Lietuvai. <br/>3. <span class="explanation">traukiant, metant burtus, nuspręsti, išrinkti: </span> Tą, kurį nulėmė, taip pat sudegino, kaip jei pirmąjį. <br/>4. <span class="explanation">pasakyti savo nuomonę, nutarti, nuspręsti: </span> Taip negerai nulėmęs apie ją. duodu čia žemiau kiek jos ištraukų. Nùlėmėm tus miežius pasėti, nemalsma. Plebonas tur nulemti aną gerą alba piktą santį. | Jis nulėmė, kad bus giedra, ir yra šiandien. <br/>5. <span class="explanation">paskirti, nustatyti (laiką, vietą): </span> Dieną nulemti. Tur mezliavninkai yškiai nulemtoj vietoj nulemtosa dienosa piningus imti. Tėvs …, tos nulemtosios dienos sulaukęs, norėjo savo sūnų uždaryti į tą mūrą. Tada aš tau vietą pasakysu (nulemsu), kuriosp jis bėgs. <br/>6. <span class="explanation">įvertinti, įkainoti: </span> O jis jį teipo tur nulemti, kaip to ranka, kuris pažadėjęs yra, gal nupelnyti. <br/><b>palémti, </b>pàlemia, palė́mė<br/>1. nulemti 1: Laima pàlėmė, ir taip stojos. <br/>2. <span class="explanation">nutarti, nuspręsti: </span> </span> Jis pàlėmė parkelti kaimyną į kitą vietą. Jeigu ji pasilem̃tų ant to važiavimo į Kauną, tai galėtų nebeit dirbt. <br/>3. <span class="explanation">paskirti: </span> Gemalas yra augymelė mažtiteliausia, paslėpta sėkloj tarp dalių, palemtųjų ant jos kavojimo ir penėjimo. <br/>4. <span class="explanation">spėti, tarti, manyti: </span> Girdėt šaudymas, ūžimas, mes vis pàlemiam, kad manevruoja. <br/>5. <span class="explanation">numatyti: </span> Daug palémtų, pavadintų, maž paskirtų, išrinktų. <br/>6. <span class="explanation">palinkėti: </span> Palem̃čiau, kad gyvatė įkąstų. <br/><b>prilémti, </b>prìlemia, prilė́mė. <span class="explanation">iš anksto paskirti, suteikti: </span> Visko gyvenimas pripainioja, visko likimas prilemia. Ir laimei sunku čion ką nors gera prilemti. <br/><b>užlémti, </b>ùžlemia, užlė́mė<br/>1. <span class="explanation">iš anksto paskirti, nustatyti kam kokį likimą, išpranašauti, paskelbti, koks likimas ko laukia: </span> Dievas mums užlė́mė, t. y. nulėmė blogus metus. Laimė užlė́mė, kad vaikiukas septintuose metuose prigers. Senovėje, sako, laumės užlemdavusios laimą gimusio kūdikio. Gal laimė užlėmė. <br/>2. <span class="explanation">užburti; užkeikti: </span> Vėl apsinakvojo pas vieną ūkinyką, kuris turėjo laimės užlemtą avinėlį ir jį vieną tvarte laikydavo. Piningai buvo užlémti, nėkas negalėjo iškasti. Kaip jie užjojo ant užlemto kelio, visi pradėjo snaust. Senovėj galėdavo užlémt. <br/>3. <span class="explanation">iš anksto pasakyti, atspėti, kas bus, kaip kas baigsis: </span> Užlémti provą, darbą. Matai, ùžlėmei, kad avis teturės tik vieną gėriuką, o dėlto turėjo tris. Ažùlėmei <span class="explanation"> (tvirtinai, kad bus negerai), </span> ažtat šit' atstiko. Daboj, gal ir šitokių da neturėsi, – jau ant krosnies sėdėdamas, užlėmė senis Semėnas. <br/>4. <span class="explanation">galutinai ką pasakyti, nustatyti: Spėka</span> (Kraft): „Juk tai stačiai latviškas žodis“, – sako p. Prusas. Vienok man rodos, kad ir čia nereikėtų teip veikiai užlemti. <br/>5. <span class="explanation">nutarti, nuspręsti: </span> </span> Ponas užlėmė viensėdžius parkelti pri sodos. <br/>6. <span class="explanation">paskirti, įsakyti: </span> Užlėmė dvaras važiuoti ant kelių žvirgždo vežti. Užlemti dienas. Jam tokį darbą užlė́mė, kad niekas negalėtų padaryti. <br/>7. <span class="explanation">pasiūlyti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.