aprėžti

.
rė́žti, -ia, -ė, rė̃žti.

1. kuo aštriu pjauti dalį iš didesnio gabalo, kirpti tam tikros formos atkarpą, ruožą: Rė́žk audimą ant marškinių, o iš skūros nagines bernams. Potam tik rė́ža kožna ritinius i siuva. Tegul mergelė neverkia, manęs bernelio palaukia. Oi, tegu rėžia man marškinėlius iš plonųjų drobelių. Eisiu į klėtelę, rėšiu tris drobeles, rėšiu broliui ir dieveriui ir šelmai berneliui. Antvožą vožė, drobelę rė́žė. O kam tu rėži drobužes, o kam tu rašai raštužius? Reik rė́žti audeklą iš staklių, ba velenėlis per storas. Žada rė́žti kasas žemė. O paskui, kas namui reik, rokuodama rėžia. Taip, kad ir dailiems auteliams gals pasiliktų. Aš turėjau barborėlį, plonai rėžtą, tankiai pytą. Stiklui rė́žti reikia gero pripratimo. Kai rė́žia stiklą, nets deimantas dejuoja – džer, džer. Nerėžkim (nerėžykime, neraižykime dalimis) jos. bet apė ją meskim burtas. Bepigu rėžti diržą iš svetimos nugaros. Bepigu iš kito nugaros platų rėžį rėžti. Bepigu iš svetimo kailio nerėžti plačias nagines. Iš svetimo diržo nerėžk plačios naginės. Iš svetimos nugaros gal platį diržą rėžti, o pri savo baimė ir peilį prikišti. Iš svetimos skūros neiškada rėžt. Bepig rėžt svetimą skūrą. Meška girioj, o skūrą rėžia. Ne iš anų kailio rėžis rėžamas (ne jie atsako, todėl neatsakingai ir dirba) . Siaurai tekliūna, kas plačiai rė́žia. Kas plačiai rėžia, tam siaurai tetenka. Rėžk iš pado (imk, kai nėra iš ko paimti) ! Mėlynu mesta, rudu atausta, aukso peiliu rėžta. skirti matuojant (žemės plotą, sklypą): Kap pas jus arus rė́žia? Noreikių dvarą dalina, daug kam rėžia, o man nėr. skirti iškirsti tam tikrą ruožą: Jau daugiau kaip šimtas metų, kai Latvijoje rėžiamos 40 – 60 m pločio plynojo kirtimo biržės.

2. smailiu, aštriu daiktu brėžti, daryti žymę paviršiuje: Rėža su nagais dže dže dže – būs žąsinas geras veislei, o jei tūpčio [ja] – prastas. Pyška ana pati po eglynus – rė́žia smalą (tam tikru rėžikliu daro įbrėžimus žievėje, kad sakai bėgtų) . Rė́ždavom pušis, imdavom smalą. Rė́žti ratą aplinkui. Baigiam prasikeikt, kad mum lentas reikia šniūravot arba rė́žt. Nors šikna žemę rė́žk (kad ir kaip būtų sunku), bet turi padaryt. Eina jautis baubdamas, dangų ragu rėždamas. spaudžiant, veržiant daryti žymę, ruožą: Lig stabulių rėžė, kad Aginskis karieta važiavo. Ratai klimpsta į purią žemę, rėžia ją lyg noragai. Te rankas greičiau atriš. Į mėsą virvės rėžias.

3. judant per ką, skrosti (vandens paviršių, orą): Valtis kaip paukštė skrenda, rėždama sustingusį ežero paviršių. Lėktuvas lengvai ir stangriai rėžė orą. Perkūno oželis rėžia dangų viršum kemsuotos, purienų salomis nuauksintos pievos. eiti, tiestis per ką skersai, kirsti: Upelis siauru siūlu rėžia lankas.

4. žeisti kuo aštriu brėžiant. . Ir anys šaukė didžiai, ir rėžėsi (pjovės) peiliais ir ylomis. Du tekiai rė́žiasi, net baltos putos drimba. drėksti, durti. Taip akį rė́ž [ia],
paveizėk, be nėr krislas įkritęs. Rė́žė [vaikui] akį, nulakinau į Šiaulius – išėmė rakštį. Rė́ž [ia] į rietą [pakulinių kelnių spaliai] – nebgaliu paeiti.

5. rantyti, raižyti, graviruoti: Rastas medyje rė́žtas vaizdelis. O motyna jo ėmė du šimtu sidabrinykų ir davė juos zalatoriui, kursai padarė iš to rėžtą abrozą.

6. smogti, kirsti, tvoti: Nematytas pyktis – tuoj rė́žia! Džiunkt ka rė́š su tuo žiužiu. Kaip rė́žė galvon – ir guli negyvas. Kaip rėš su šermukšnio lazda per galvą – ponaitis suriko ir nusibaigė. Bizūnu kaip rėžė bobai par nugarą, to ir nudribo. Vaike, gausi rė́žti! Rė́žk gerai į ausį – tuoj pradės klausyti! Ar nenutilsi! Kap rėšiu, tai užčiaupsi savo srėbtuvę! Jei rėži ką koštuvu, tą žmogų šunes pjaus. Arkliui kad rėžė su botagu, net nutrūko. Piemuo rė́žė lazda karvei. Rė́žk katei su rykšte, kad prie bliūdų nelįstų. Rė́žė kardu slibinui – nulėkė viena galva. Rėžiau šuniui į makaulę, ir padvėsė. Bernas pašoko nog stalo, kaipgi rėš gaspadoriui su šaukštu į kaktą! Ka rėžė duris, ir butas nusiskambėjo. Kìtas tankiai rė́šma, kìtas retai. | Griausmas kaip rė́žė (trenkė), ir užumušė kumelę. Anam iš medžio labai buvo smagu šaut, tai kaip jis jam pamierav tiesiog in gerklę, kaip rėžė, tas vilkas nusivertė nuo kuilio. Par kudlas šunie rėši (eisi elgetaudamas), kad slinkis būsi.

7. smarkiai mesti, trenkti: Pagriebė kiauliukę ir rėžė į žemę. Jei ką rasi tame inde, rėžk į žemę.

8. virsti, kristi, griūti: Ka rė́žė ant pilvo įsibėgėjęs, mažne galą gavo. Ot smagiai rė́žė beržas pro egliotes! Pumpt, ka rė́žė obulas ant galvos!. Vakar kad rė̃žės mašina su priekaba ravan!

9. sparčiai pjauti, kirsti (javus, šieną): Rugius jau rė́žiat? Dvejom dalgėm kviečius kad rė́žia, tai rė́žia! Kombainai rė́žia didžiausius plotus – Dievuliau, kad reiktų kaip seniau, rankom. Vyrai pardien miške malkas rė́žė (kirto) . O mes rė́žėme rė́žėme ir nurėžėme iki pusryčių lanką. Vaikinas pasispjaudė pūslėtus delnus ir iš peties ėmė rėžti pradalgę po pradalgės. Ale kad rė̃žia (kasa) žmonės bulbas savas!

10. greitai eiti, važiuoti: Dabar turi gerai rė́žt, kad tave einant nesutemtų. Rytoj rė́šim į Kauną. Žmogus rėžė pro šalį. Antanai, rytoj rėži nuo ryto namo?

11. daug, godžiai valgyti, gerti: Mano gaspadinė česnaką rė̃žė ir rė̃žė ir susigydė. Rė̃žk da bent vieną – nepasigersi. Rė́žam alų – iš miežių geras alus.

12. smarkiai griežti, dainuoti, giedoti: Senas negali nustigt, kai muzika rė́žia, o ką bekalbėt apie jaunus. Muzikantai rėžia, net langai birbia. Padavė jam smuiką, jis rėžia, o tie ledakiejai šoka. Muzikantai tuom tarpu rėžė maršą. Kad rėžia polką, net aukštyn kelia! Rė́žia giesmes visokias. Gaidį nubaidžiau nuo palangės, o tas, įlėkęs į bezdus, kad rė́žia, tai rė́žia kakarykū! Jis gaidų nesupranta: iš ausies rėžia. Vilkas kiaulę tancavojo, žąsis skripkon rė́žė. Kur dūda dūduos, te mane nuduos, kur skripka rė̃š, tenai nuveš.

13. šiaip ką smarkiai daryti: Gulėk, rytą mes lig devynių rėšma (miegosime) . Kiti iš piningų ka anie rė́ža, ka anie rė́ža [kortomis] ! Jau čiela sutka, kaip rė́žia lietus – kada anas ir nustos.

14. atvirai, drąsiai, tiesiai, smarkiai sakyti, kalbėti, pasakoti: Rė́žia, rė́žia akysna, vis jos teisybė. Jis netylėjo, ale ir aš jam gerai rė́žiau. Rė́ža [vaikai] tokius žodžius kaip seniai. Ein žodžiai kaip sulipdyti – galėtų eiti mitingų rė́žti. Rė́žia jam viską į akis. Anas teisingai rė́žia, akỹs. Rėžiu tiesą in akis, ir viskas. Kad jis ims rė́žt pasakas! Pasakyk žodį – ka ji rė̃š atgal!

15. skausmui verti, labai skaudėti, diegti: Tiek rė́ža galvą, ka negaliu ištūrėti. Vidurius, šoną rė́žia. Ka stipri [degtinė],
tai neit per vidurius rė́žia.

16. daryti nemalonų pojūtį, dirginti, erzinti. Taip drūtai kalba, net ausį rė́žia. Šita spalva man akį rė́žia. Jos apsirengimas labai akį rė́žia. Šitokios kalbos Dundelei rėžė ausis kaip stiklas. Kito kalba nerė́žia, o kito tai ir labai rė́žia.
rė́žiančiai. Plaukai buvo šviesūs, akys rėžiančiai žydros. Rėžiančiai spiegė pjūklai.
bùrną rė́žti. piktai kalbėti, plūsti: Španiolams taip burną prieš Vokietiją berėžiant, skaitytojai norės patirti, kokia jų macis.
dañgų ragù (dangù rãgą) rė́žti pūstis, didžiuotis: Eik eik, ans dangù rãgą rė́ža, o žeme sparną brauka. Nežino nei kaip eiti – ragu dangų rėžia. Statragė lig nežanota dangų ragu rė́žia. Atabėga oželelis, dañgų ragù rė́ždamas, žemę pilvu plėšdamas. Nusipirkau oželį, dañgų ragù rė̃žiantį, barzda žemę šluojantį.
kãklą rė́žti versti skubėti: Niekas kãklo nerė́žia, nuskasiu [bulves].
[nė] nagù (nageliù) nerė́žtas (nerė́žtum) labai panašus: Tai panašus į tėvą – nagù nerė́žtas, tėvas o tėvas! Tu tėvo ir trupinius surinkęs, nė nagù nerė́žtas. Abu kai vienas: nė nagu nerėžta. Mūs Stasia – gyvas Jasius, nei nageliù nerė́žta. Abu su tėvu vienoki – nei nagù nerė́žtai.
spar̃ną rė́žti

1. sparną nuleidus, sukti ratą, gretinantis prie patelės. Toks dar mažas gaidukas, o jau spar̃ną rė́žia.

2. suktis apie merginas, meilintis: Ir Petras jau rė́žia spar̃ną aplink panas. Ans aplei Rūtikę spar̃ną rė́ža. Mat, ir tu jau sparną rėži, gal jau nori lizdelį susukti. Vladukas, pamatęs svetimų mergaičių keletą, užniko apie jas kaip gaidys sparną rėžti. Rėžia kaip gaidys sparną.
sparnaĩs žẽmę rė́žti būti išdidžiam: Eina, sparnaĩs žẽmę rė́ždamas.
aprė́žti. aprė̃žti, -ia, àprėžė

1. apipjauti, apkirpti: Atskrabas aprė́žk dėl naginių vaikams. Kūdikius aprėžti (jiems drobę sukirpti) .

2. kuo aštriu apibrėžti, įpjauti aplink: Peiliu aprėžia aplink mano galvą ir ėmęs skūrą nutraukia su plaukais. Jis tuo iš kišeniaus peilį, tam eržilui aprėžė kojas, skūrą užraitojo. Aprė́žė čebatus (nupjovė batų galvas) . kandžiojant apiplėšyti, apdraskyti: Sako, [vilkai] visą karvę aprė́žę. Telyčiūtė kojas ištiesus, aplink pilvą aprė́žta [vilko].

3. apvesti aplinkui liniją, ruožą, apskritimą, apibrėžti, apskriesti: Nuėjęs į budynes, aprėžk su šia kreida ant suolo ratą ir į jį atsisėsk. Čia mano žemė, – pasakė jis ir aprėžė aplink save ratą. Pasiimk žvakę ir knygą ir su žvake vieną kartą aprėžk apie kozelnyčią. Aprė́žei ratą ir stok vidury. Tu apsrėžk apie save ratą nykščiu ir peržegnok, tada stovėk ir niekam teisybės nesakyk. Apsirėžė aplinkui save su degančia grebenyčios žvake ir meldžiasi. Atsisėdo ažustalėj, apsirė́žė ratą raudoną ir laukia velnio. Tai tu nueik an mano kapo, su tuom peiliu apsirėžk didelį ratą ir sėdėk.

4. išvesti, nustatyti (ribą): Mindaugo aktas padeda aprėžti ribas ir likusiajai anų metų Sėlos žemės daliai. O paskuo antejo tokie metai, vienkiemius tokius padarė, jau aplink ūkes aprė́žė. atskirti (ribomis): Geometrinis kūnas yra erdvės dalis, iš visų pusių aprėžta įsivaizduojamu paviršiumi.

5. apriboti, apibrėžti: Jie būdavo atsiunčiami į lagerį neaprėžtam laikui – nuo trijų savaičių iki šešių mėnesių. Kiekvieno gabumai aprėžti. Jo valdžia aprėžta. Vadinasi, tėvų išlaidos yra įstatymu aprėžtos. Ūkėje apsirėžė (nusistatė) sau labai tiesų kelią.
spar̃ną aprė́žti sparną nuleidus, apsukti ratą. Aprė́žė [gaidukas] spar̃ną, kut kut vištas jau šauka.
atrė́žti

1. atpjauti, atkirpti dalį iš didesnio gabalo: Atrė́žk drobės, tai pasiūsiu marškinius. Prasta medžiaga, bet kai jau buvo atrė́žta, turėjau imt. Atrė́žk man aršiną gelumbės. Atrėžė stuomenuką. Atrėžęs drobės kąsnelį, nunešk dar kriaučiui. Atsidarė komodą, atrė́žė drobės šmotą iš ritulio. Atrėžk nagines su peiliu. Atrėžk ir man lašinių šmotą. Atrė́žė lašinių bryzą. Tai žemės gabalas, atrėžtas norago išara. Kad pasakiau, tai kap atrė́žiau (nebekeisiu žodžio) . Va, tik truputį pabirinau trąšų, ė, žiūrėk, rugiai kap atrė́žta (labai žymu, skiriasi, kur tręšti, kur ne) . matuojant paskirti, atidalyti: Atrė́žė man [arus] berželio mėnesį. Atrė́žia aplaižytai [žemės]. Pykosi, pykosi, ale ant galo nors kertelę lauko atrė́žė Petrui. Jam matinykas pali dvarą atrė́žė šmotelį pievos. Žemę juk ne slapta atsirėžiau, o valdžia davė.

2. drąsiai, griežtai atsakyti, atkirsti: Davė vieną klausimą, atrė́žiau, tai daugiau neklausė. Atrė́žei tam išjuokai, ir sučiaupė burną. Aš jam viską atrė́žiau į akis. Spjaudėsi Tamošius vaikščiodamas, ūsus kramtė, o žmonos paklaustas, kas jam yra, atrėžė: – Savo puodų žiūrėk! Martynas nori [Gaidienei] atrėžti, nori pasakyti baisų žodį. Jis atrėžė kap iš rago. Jis atrė́žė kap senis.

3. atkeršyti: Aš tau rytoj atrė́šiu, nemislyk.

4. smarkiai ateiti, atidrožti: Tik užgirdau – atrė́žia per mišką pulkas bernų, atšaukoja.
įrė́žti

1. įpjauti, įbrėžti: Įrė́žiau į skūrą negerai. Žievė peiliu įrėžtà. Į kailio kampiuką įrė́žia, jei pametei [žymę] – ir prapuolė kailiukas. Tarp jo antakių įsirėžė statmena raukšlė. palikti įbrėžtą žymę: Didis skausmas įsirėžęs jo kaktoje.

2. padaryti įkarpą, įręsti, įrantyti: Įrėžk mano vardą į kryžių.

3. sužeisti, kuo aštriu brėžiant, įdrėksti. . Su skarda įsirė́žiau koją.

4. įsmigti, įsikirsti, įsiremti: Įsirėžė vežimas, ledva išvežė. Valtis įsirėžė į smėlėtą dugną. įsiterpti: Čia į aukštą krantą įsirėžęs Rašių ežeras.

5. įstrigti, įsmigti (į galvą, į atmintį): Tos dienos įspūdžiai ilgam laikui įsirėžė į jo atmintį. Tie žodžiai įsirėžė kaip įpjauti medžio žievėje ir neišnyko, augant medžiui. Kiekvienam giliai įsirėžia vaizdas motinos, vogčiomis skarelės kampu nubraukiančios nejučia ištryškusią ašarą. Okupacijos žaizdos giliai įsirėžusios širdyje.

6. braukiant įžiebti: Inrė́žk sierciką (degtuką), tai pamatysi, kur kepurė.

7. įkirsti, įkrėsti, įpilti (rykščių): Gal nori, kad užpakalin įrė́žčiau! Sūdas prisūdijo Baltrui prie visų įrėžti į nugarą dvidešimtį rykščių.

8. smagiai, tvirtai įrašyti: Kažko nepataikiau atsakyti, ir J. Jablonskis prie mano akių įrėžė klasės žurnale „kuolą“. Redaktorius išvadino mane žiopliu ir vos papeikimo neįrėžė.
kaĩp nagù įrė́žtas labai panašus: Moterų vaidmenų atlikėjos buvo be priekaišto: abi – tikros kaimietės, kaip nagu įrėžtos.
išrė́žti, išrė̃žti, -ia, ìšrėžė

1. išpjauti, iškirpti (ppr. ką pailgą): Drobės ìšrėžiau du kavalkus ir paklojau – testa klojėjas. Dar gerai, kad neìšrėžė [audeklo]. Iš šitos eglės reiks išrė́žt lentų. Išrė́žiau vienas nagines. Dimus jau išrė́žei? Išrė́žk man audeklo marškiniams. Išrė́žė iš senio nugaros tris diržus. Išrė́žė [iš odos] tokius šniūrukus kaip voteguo storumo. Išsirė́žk sau an marškinių, ba ir vaikščiosi su grynu pilvu. Leisk man tau iš nugaros diržą išsirė́žti. atmatuoti, paskirti (žemės plotą, sklypą): Išrė̃š tau Dievas kalioniją Paseirin (Leipalingio kapinėse), kad tu jos tep nori!. Tą lanką dvaras, lažininkus paleisdamas, buvo tyčia sau išsirėžęs.

2. išpjaustyti, išrantyti, išdrožti, išraižyti: Nusimovė nuo piršto žiedą su išrėžtu vardu, pravarde. Žiede išrėžiama sužieduotuvių data. Ir imsi du sardonikso akmeniu ir išrėši ant jų vardus sūnų Izraeliaus.

3. išspausti, išbrėžti: Per laukus išrė́žtos didžiausios provėžos. Armotų ratai išrėžė gilias vėžes. Išseko gera jo nuotaika, per visą kaktą jam išsirėžė raukšlė. praminti, išvesti (kelią): Pro juos tę b [uv] o išrė́žtas naujas kelelis.

4. išpjauti, iškirsti (javus, žolę, medžius): Par dieną tą pievą išrė́žėm. Čigonas išrėžė pradalgį ir atsigulė. Prieš karą jie daug girių išrė́žė.

5. kandžiojant išžudyti. Kurmienės vištas a septynias [lapė] išrė́žusi. Sykį vilkas įsisuka, tai jau visą būrį išrė́š. Įlipo ant kopėčikės [šeškas],
išrė́žė vištas. Kad tik nepaveizėsi, tujau žiurkės būs išrė́žusios vištyčius. Kaip reikia, vieno ūkininko susirgo arkliai, kito avis vilkas išrėžė, o beveik kiekvienoje sodoje aplinkui ėmė karvės sirgti ir daugumas išdvėsė.

6. drąsiai, smarkiai išsakyti, išdrožti: Jis išrė́žė, išrė́žė, kas jam reikėjo, ir viskas! Išrė́žiau viską akỹs. Išrė́žė anas jiem visą praudą. Visą teisybę ana išrė́žė anam. Išrė́žiau, ką tik žinojau, daugiau nei neklausė.

7. smarkiai išdainuoti: Kai įsidainavo, tai visokias dainas išrėžė.

8. smarkiai išvalgyti, išgerti: Šitiek valgymo išrė́žt tokiam burlokui tai vieni juokai. Oi, jis išrė̃žia – nežymu, kad gėręs. Pats gi su savo bernu išrėžė po kelis [stiklelius].

9. smarkiai suduoti, sudrožti, supliekti: Išrė́žė botagu kiaulei per šonus. Paims bizūną, išrėš in skūrą, išvarys visą blogą natūrą!

10. pavykti, susiklostyti, susidėti aplinkybėms: Kažin kaip tau išsirė́š su tuo teismu? Prastai išsirė́žė su piningais – ištraukė visus. Kaip tau par karą išsirė́žė? Puikiai išsirė́žė gyvenimas.
nurė́žti, nurė̃žti, -ia, nùrėžė

1. nupjauti, nukirpti dalį iš viso gabalo: Nurė́žiau galą audimo. Tik žiūrėk, nenurė́žk kažno kaip. Aš tau nurėšiu, tuto, baltas drobeles, tuto. Tamsta nurė́ši du metrus šito audeklo. Atnešė kita lašinių plaštaką nurėžusi. Kreivai nurė́žiau stiklą. Mikoniokas nùrėžė stiklą – ir mūsų mašina nebekiaura. Bepigu iš svetimo kailio nurėžti plačios naginės. Iš pašto nė kokios žinios nepaėmėm, lyg rėžte kas būtų nurėžęs. Kur tik mėšlu pakrupota – javai kap nurė́žt (labai žymu, skiriasi, kur tręšti, kur ne) . Rugiai geri, kap nurė́žt. Tu dar, paskutinioji, nusirė́žk kasą. sumažinti (sklypą): Nurėžti žmogui asmeninį sklypą, nubausti jį – didelio mokėjimo nereikia.

2. nubrėžti, nudrėksti: Kūleliai brūkš ir nùrėžė duris, kaip nešė. Vienai [pušiai] kad duota [perkūno] – žievė teip ir nurė́žta.

3. įspausti ruožą: Sliedelis nurė́žtas dviračiu. | Kap suklėstė vežimą, tai nurėžė ir nurėžė (nuvažiavo, ratais rėždamas) per pievas.

4. apvesti (liniją), apskrieti: Apskritus, lyg kaip cirkeliu nurė́žtas.

5. nupjauti, nukirsti: Šiandien didelį šmotą pievos nurėžiau. Ar nurė́šit ryt rugius? Paspaudę visą lauką rugių nurėžėm per vieną dieną. Nurė́ža eglę ir prisirenka šiuškių. Abu senu beržu nurė́žė.

6. griežtais žodžiais nutraukti, nukirsti (kito kalbą): Jis rėžte nurėžė tam nepraustaburniui šnektą.

7. nudiegti: Nurė́žia par kriūtinę kai peiliu [, sužinojus blogą žinią]. Net par kriūtinę nurė́žė, kai pamačiau šitą žmogų.

8. padeginti, padirginti (gerklę): Čia tai kas kita, tai nors nurėžia [degtinė],
o ką ta buiza, tai čia man šioks gėrimas!

9. numigti: Buvo pogulio gal nurė̃žęs gerai?
parė́žti, parė̃žti, -ia, pàrėžė

1. papjauti, paskersti: Ar jau parė́žėt tą kiaulę? Pjovikui tik duok, besiveizant kiaulę parė́ža. Jau laikas būtum prylaidą parė́žti. Pjoviau sėklinius dobilus ir zuikį parė́žiau. Tu gulinėji su vyrais, aš tave parė́šu po peiliu!. Tris kiaules pasirė́žėm, meisų turam. Kurs nor, tas i pasirė́ža karvę. papjauti (dantimis): Avinis vilkas parė́žė avį mūs. Ar ne tu, lapute, gaidį parė́žei? Kai tik pasisuka žiurkė, tuoj katė parė́žia. Žiurkes parė́žia [katinas] didžiausias – su savim lygias.

2. pabrėžti, pabraukti: Gaidys tik parėžė sparnu pakojėj – ir an vištos. Aplink jos. per žemę parėžė su koja.

3. papjaustyti: Parė́žiau vyrams lašinių, rūgusio pieno padėjau.

4. įpjauti: Jis gerklės nepersipjovė, tik lašinį parė́žė.

5. drąsiai, tiesiai pasakyti: Aš parė́šiu visa, nesisarmatysiu.

6. smarkiai pakulti: Rėžk laukan, dvi valandas – parė̃ši daug.

7. kiek paklimpti, įsmigti: Kap važiavau per balą, tai vežimas ir pasirė́žė.
spar̃ną parė́žti pasimeilikauti, pasisukti apie merginą: Pas ją atjoja [karininkas],
kad apsisuktų, sparną aplinkui parėžtų.
pérrėžti

1. perpjauti, perkirpti, perdrėksti į dvi dalis: Párrėžiau pusiau skūrą. Parplėšė visą kulšę i batą párrėžė [šernas su iltimis]. perdalyti, perskelti: Ir jis perrėžė vis pusiau. Ir tur jo sparnus perrėžti (perskelti), o ne nulaužyti. Lauką pusiau pérsirėšite.

2. kuo aštriu brėžiant, giliai įpjauti, perskrosti: Pérrėžė jaučio pilvą, ir išbėgo žarnos. Lūšis, gindama vaikus, geriausiam medžiokliniam šuniui vienu ypu pilvą perrėžia. Vanagas, kad ans paema grobį, tujau ans atvertęs párrėža su snapu. Nugi susimušė pasigėręs, ir jam kaklą pérrėžė. Atadarę atrado vaikelį da gyvą, nors su perrėžtais viduriais. Tylą perrėžia greitosios pagalbos automobilio sirena. Su stiklu koją pársirėžiau.

3. judant per ką, perkirsti, perbrėžti: Bevalgant užėjo debesis, ūmai sutemo, pakilo vėjas, žaibas perrėžė dangų, nušvietė mūsų gryčios vidų. Mėlyną tamsą perrėžė žalia raketa.

4. sudrožti, suduoti, užkirsti: Ė kas gi tau per blauzdas pérrėžė, gal supykai su kuo? Tu pérrėžei, aš ir atgijau. Nustilk, ba pérrėšiu!
prarė́žti.

1. prakirpti, prapjauti: Toly laby tos kojos tįsta, jam i tas kelnių kalaškas prarė́žė. Praė́žk man šitą maišelį, paskum vėl užsiūsi. kerpant nukrypti: Žiūrėk, neprarė́žk pro liniją.

2. kuo aštriu rėžiant, giliai įpjauti, įbrėžti: Kaip pajutus meška, kad pilvas prarė́žtas, nesavu balsu subliovus. Tai aš noriu prarėžt pilvą ir išimt tuos pinigus. Pilvą prarė́žk, mėsinėdamas paršą. Dešinė ranka aprišta ir parišta; kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas. Viršutiniais žandais erkės prarėžia gyvulio odą, o paskui į žaizdą įkiša straubliuką.

3. judant per ką, perskrosti, perkirsti: Greit judėdamas, laivo priekis prarėžė rūką. Vakaro prieblandą prarėždavo žalia, raudona raketa.

4. pradėti kirpti, pjauti po gabalą (audeklo): Vienas rietimukas tik prarė́žtas.

5. praminti, padaryti provėžas: Važiavom, tai niekien nei neprarėžta.

6. praleisti pinigus (girtaujant, lošiant): Rėžė prarė́žė, parejo be kapeikos. Prie loterijos – Drūktenis daugiausia prarėžia. Iš pinigų kartas rėžė ir prasirėžė.
prirė́žti, prirė̃žti, -ia, prìrėžė

1. prikirpti, pripjauti, patrumpinti: Prirė́žk man kvartūką.

2. paskirti, primatuoti (žemės sklypą): Dokumentus parodžiau, i iš karto mun prirė́žė dalį. Vienasėdžiai nevienodo didumo daromi: kur žemė geresnė, tam mažiau prirėžiama. Dalis tų sklypų buvo paimti ne iš prirėžtos prie palivarkų žemės, o iš valstiečiams priklausiusių ir bendrų kaimo žemių. O kaip reikia, mudu, štai, prisirėžėva gretimų trejetą valakų, kad turėtuva lygiai po šimtą dešimtinių.

3. brėžiant pasiekti: Prirėžk su paišeliu lig pat linijos.

4. prisikirsti: Nuvažiavai miškan, prisirė́žei kiek reikia ir parsivežei [malkų].

5. daug prigerti (ppr. degtinės): Šitos degtinėlės kad prirėži žmogus, tai ir pakliūvi. Prirė́žę parejo, vos an kojų pastova. Taip prisirėžę, kad net akys pabalusios.

6. daug prisipirkti: Prisrė́žė siūlų ir neturi kur dėt.
surė́žti, surė̃žti, -ia, sùrėžė

1. reikiamai, tinkamai supjaustyti, sukarpyti, sukirpti: Per dvi dienas į visus namo langus surė́žė stiklus. Jau surėžti, jau pasiūti [tavo marškinaičiai]. Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aprezti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>rė́žti, </b>-ia, -ė, rė̃žti. <br/>1. <span class="explanation">kuo aštriu pjauti dalį iš didesnio gabalo, kirpti tam tikros formos atkarpą, ruožą: </span> Rė́žk audimą ant marškinių, o iš skūros nagines bernams. Potam tik rė́ža kožna ritinius i siuva. Tegul mergelė neverkia, manęs bernelio palaukia. Oi, tegu rėžia man marškinėlius iš plonųjų drobelių. Eisiu į klėtelę, rėšiu tris drobeles, rėšiu broliui ir dieveriui ir šelmai berneliui. Antvožą vožė, drobelę rė́žė. O kam tu rėži drobužes, o kam tu rašai raštužius? Reik rė́žti audeklą iš staklių, ba velenėlis per storas. Žada rė́žti kasas žemė. O paskui, kas namui reik, rokuodama rėžia. Taip, kad ir dailiems auteliams gals pasiliktų. Aš turėjau barborėlį, plonai rėžtą, tankiai pytą. Stiklui rė́žti reikia gero pripratimo. Kai rė́žia stiklą, nets deimantas dejuoja – džer, džer. Nerėžkim <span class="explanation"> (nerėžykime, neraižykime dalimis) </span> jos. bet apė ją meskim burtas. Bepigu rėžti diržą iš svetimos nugaros. Bepigu iš kito nugaros platų rėžį rėžti. Bepigu iš svetimo kailio nerėžti plačias nagines. Iš svetimo diržo nerėžk plačios naginės. Iš svetimos nugaros gal platį diržą rėžti, o pri savo baimė ir peilį prikišti. Iš svetimos skūros neiškada rėžt. Bepig rėžt svetimą skūrą. Meška girioj, o skūrą rėžia. Ne iš anų kailio rėžis rėžamas <span class="explanation"> (ne jie atsako, todėl neatsakingai ir dirba) </span>. Siaurai tekliūna, kas plačiai rė́žia. Kas plačiai rėžia, tam siaurai tetenka. Rėžk iš pado <span class="explanation"> (imk, kai nėra iš ko paimti) </span> ! Mėlynu mesta, rudu atausta, aukso peiliu rėžta. <span class="explanation">skirti matuojant (žemės plotą, sklypą): </span> Kap pas jus arus rė́žia? Noreikių dvarą dalina, daug kam rėžia, o man nėr. <span class="explanation">skirti iškirsti tam tikrą ruožą: </span> Jau daugiau kaip šimtas metų, kai Latvijoje rėžiamos 40 – 60 m pločio plynojo kirtimo biržės. <br/>2. <span class="explanation">smailiu, aštriu daiktu brėžti, daryti žymę paviršiuje: </span> Rėža su nagais dže dže dže – būs žąsinas geras veislei, o jei tūpčio [ja] – prastas. Pyška ana pati po eglynus – rė́žia smalą <span class="explanation"> (tam tikru rėžikliu daro įbrėžimus žievėje, kad sakai bėgtų) </span>. Rė́ždavom pušis, imdavom smalą. Rė́žti ratą aplinkui. Baigiam prasikeikt, kad mum lentas reikia šniūravot arba rė́žt. Nors šikna žemę rė́žk <span class="explanation"> (kad ir kaip būtų sunku), </span> bet turi padaryt. Eina jautis baubdamas, dangų ragu rėždamas. <span class="explanation">spaudžiant, veržiant daryti žymę, ruožą: </span> Lig stabulių rėžė, kad Aginskis karieta važiavo. Ratai klimpsta į purią žemę, rėžia ją lyg noragai. Te rankas greičiau atriš. Į mėsą virvės rėžias. <br/>3. <span class="explanation">judant per ką, skrosti (vandens paviršių, orą): </span> Valtis kaip paukštė skrenda, rėždama sustingusį ežero paviršių. Lėktuvas lengvai ir stangriai rėžė orą. Perkūno oželis rėžia dangų viršum kemsuotos, purienų salomis nuauksintos pievos. <span class="explanation">eiti, tiestis per ką skersai, kirsti: </span> Upelis siauru siūlu rėžia lankas. <br/>4. <span class="explanation">žeisti kuo aštriu brėžiant. </span>. Ir anys šaukė didžiai, ir rėžėsi (pjovės) peiliais ir ylomis. Du tekiai rė́žiasi, net baltos putos drimba. <span class="explanation">drėksti, durti</span>. Taip akį rė́ž [ia], paveizėk, be nėr krislas įkritęs. Rė́žė [vaikui] akį, nulakinau į Šiaulius – išėmė rakštį. Rė́ž [ia] į rietą [pakulinių kelnių spaliai] – nebgaliu paeiti. <br/>5. <span class="explanation">rantyti, raižyti, graviruoti: </span> Rastas medyje rė́žtas vaizdelis. O motyna jo ėmė du šimtu sidabrinykų ir davė juos zalatoriui, kursai padarė iš to rėžtą abrozą. <br/>6. <span class="explanation">smogti, kirsti, tvoti: </span> Nematytas pyktis – tuoj rė́žia! Džiunkt ka rė́š su tuo žiužiu. Kaip rė́žė galvon – ir guli negyvas. Kaip rėš su šermukšnio lazda per galvą – ponaitis suriko ir nusibaigė. Bizūnu kaip rėžė bobai par nugarą, to ir nudribo. Vaike, gausi rė́žti! Rė́žk gerai į ausį – tuoj pradės klausyti! Ar nenutilsi! Kap rėšiu, tai užčiaupsi savo srėbtuvę! Jei rėži ką koštuvu, tą žmogų šunes pjaus. Arkliui kad rėžė su botagu, net nutrūko. Piemuo rė́žė lazda karvei. Rė́žk katei su rykšte, kad prie bliūdų nelįstų. Rė́žė kardu slibinui – nulėkė viena galva. Rėžiau šuniui į makaulę, ir padvėsė. Bernas pašoko nog stalo, kaipgi rėš gaspadoriui su šaukštu į kaktą! Ka rėžė duris, ir butas nusiskambėjo. Kìtas tankiai rė́šma, kìtas retai. \| Griausmas kaip rė́žė <span class="explanation"> (trenkė), </span> ir užumušė kumelę. Anam iš medžio labai buvo smagu šaut, tai kaip jis jam pamierav tiesiog in gerklę, kaip rėžė, tas vilkas nusivertė nuo kuilio. Par kudlas šunie rėši <span class="explanation"> (eisi elgetaudamas), </span> kad slinkis būsi. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai mesti, trenkti: </span> Pagriebė kiauliukę ir rėžė į žemę. Jei ką rasi tame inde, rėžk į žemę. <br/>8. <span class="explanation">virsti, kristi, griūti: </span> Ka rė́žė ant pilvo įsibėgėjęs, mažne galą gavo. Ot smagiai rė́žė beržas pro egliotes! Pumpt, ka rė́žė obulas ant galvos!. Vakar kad rė̃žės mašina su priekaba ravan! <br/>9. <span class="explanation">sparčiai pjauti, kirsti (javus, šieną): </span> Rugius jau rė́žiat? Dvejom dalgėm kviečius kad rė́žia, tai rė́žia! Kombainai rė́žia didžiausius plotus – Dievuliau, kad reiktų kaip seniau, rankom. Vyrai pardien miške malkas rė́žė <span class="explanation"> (kirto) </span>. O mes rė́žėme rė́žėme ir nurėžėme iki pusryčių lanką. Vaikinas pasispjaudė pūslėtus delnus ir iš peties ėmė rėžti pradalgę po pradalgės. Ale kad rė̃žia <span class="explanation"> (kasa) </span> žmonės bulbas savas! <br/>10. <span class="explanation">greitai eiti, važiuoti: </span> Dabar turi gerai rė́žt, kad tave einant nesutemtų. Rytoj rė́šim į Kauną. Žmogus rėžė pro šalį. Antanai, rytoj rėži nuo ryto namo? <br/>11. <span class="explanation">daug, godžiai valgyti, gerti: </span> Mano gaspadinė česnaką rė̃žė ir rė̃žė ir susigydė. Rė̃žk da bent vieną – nepasigersi. Rė́žam alų – iš miežių geras alus. <br/>12. <span class="explanation">smarkiai griežti, dainuoti, giedoti: </span> Senas negali nustigt, kai muzika rė́žia, o ką bekalbėt apie jaunus. Muzikantai rėžia, net langai birbia. Padavė jam smuiką, jis rėžia, o tie ledakiejai šoka. Muzikantai tuom tarpu rėžė maršą. Kad rėžia polką, net aukštyn kelia! Rė́žia giesmes visokias. Gaidį nubaidžiau nuo palangės, o tas, įlėkęs į bezdus, kad rė́žia, tai rė́žia kakarykū! Jis gaidų nesupranta: iš ausies rėžia. Vilkas kiaulę tancavojo, žąsis skripkon rė́žė. Kur dūda dūduos, te mane nuduos, kur skripka rė̃š, tenai nuveš. <br/>13. <span class="explanation">šiaip ką smarkiai daryti: </span> Gulėk, rytą mes lig devynių rėšma <span class="explanation"> (miegosime) </span>. Kiti iš piningų ka anie rė́ža, ka anie rė́ža [kortomis] ! Jau čiela sutka, kaip rė́žia lietus – kada anas ir nustos. <br/>14. <span class="explanation">atvirai, drąsiai, tiesiai, smarkiai sakyti, kalbėti, pasakoti: </span> Rė́žia, rė́žia akysna, vis jos teisybė. Jis netylėjo, ale ir aš jam gerai rė́žiau. Rė́ža [vaikai] tokius žodžius kaip seniai. Ein žodžiai kaip sulipdyti – galėtų eiti mitingų rė́žti. Rė́žia jam viską į akis. Anas teisingai rė́žia, akỹs. Rėžiu tiesą in akis, ir viskas. Kad jis ims rė́žt pasakas! Pasakyk žodį – ka ji rė̃š atgal! <br/>15. <span class="explanation">skausmui verti, labai skaudėti, diegti: </span> Tiek rė́ža galvą, ka negaliu ištūrėti. Vidurius, šoną rė́žia. Ka stipri [degtinė], tai neit per vidurius rė́žia. <br/>16. <span class="explanation">daryti nemalonų pojūtį, dirginti, erzinti</span>. Taip drūtai kalba, net ausį rė́žia. Šita spalva man akį rė́žia. Jos apsirengimas labai akį rė́žia. Šitokios kalbos Dundelei rėžė ausis kaip stiklas. Kito kalba nerė́žia, o kito tai ir labai rė́žia. <br/><b>rė́žiančiai</b>. Plaukai buvo šviesūs, akys rėžiančiai žydros. Rėžiančiai spiegė pjūklai. <br/><b> bùrną rė́žti</b>. <span class="explanation">piktai kalbėti, plūsti: </span> Španiolams taip burną prieš Vokietiją berėžiant, skaitytojai norės patirti, kokia jų macis. <br/><b>dañgų ragù (dangù rãgą) rė́žti</b> <span class="explanation">pūstis, didžiuotis: </span> Eik eik, ans dangù rãgą rė́ža, o žeme sparną brauka. Nežino nei kaip eiti – ragu dangų rėžia. Statragė lig nežanota dangų ragu rė́žia. Atabėga oželelis, dañgų ragù rė́ždamas, žemę pilvu plėšdamas. Nusipirkau oželį, dañgų ragù rė̃žiantį, barzda žemę šluojantį. <br/><b>kãklą rė́žti</b> <span class="explanation">versti skubėti: </span> Niekas kãklo nerė́žia, nuskasiu [bulves]. <br/><b> [nė] nagù (nageliù) nerė́žtas (nerė́žtum) </b> <span class="explanation">labai panašus: </span> </span> Tai panašus į tėvą – nagù nerė́žtas, tėvas o tėvas! Tu tėvo ir trupinius surinkęs, nė nagù nerė́žtas. Abu kai vienas: nė nagu nerėžta. Mūs Stasia – gyvas Jasius, nei nageliù nerė́žta. Abu su tėvu vienoki – nei nagù nerė́žtai. <br/><b>spar̃ną rė́žti</b><br/>1. <span class="explanation">sparną nuleidus, sukti ratą, gretinantis prie patelės</span>. Toks dar mažas gaidukas, o jau spar̃ną rė́žia. <br/>2. <span class="explanation">suktis apie merginas, meilintis: </span> Ir Petras jau rė́žia spar̃ną aplink panas. Ans aplei Rūtikę spar̃ną rė́ža. Mat, ir tu jau sparną rėži, gal jau nori lizdelį susukti. Vladukas, pamatęs svetimų mergaičių keletą, užniko apie jas kaip gaidys sparną rėžti. Rėžia kaip gaidys sparną. <br/><b>sparnaĩs žẽmę rė́žti</b> <span class="explanation">būti išdidžiam: </span> Eina, sparnaĩs žẽmę rė́ždamas. <br/><b>aprė́žti</b>. aprė̃žti, -ia, àprėžė<br/>1. <span class="explanation">apipjauti, apkirpti: </span> Atskrabas aprė́žk dėl naginių vaikams. Kūdikius aprėžti <span class="explanation"> (jiems drobę sukirpti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">kuo aštriu apibrėžti, įpjauti aplink: </span> Peiliu aprėžia aplink mano galvą ir ėmęs skūrą nutraukia su plaukais. Jis tuo iš kišeniaus peilį, tam eržilui aprėžė kojas, skūrą užraitojo. Aprė́žė čebatus <span class="explanation"> (nupjovė batų galvas) </span>. <span class="explanation">kandžiojant apiplėšyti, apdraskyti: </span> Sako, [vilkai] visą karvę aprė́žę. Telyčiūtė kojas ištiesus, aplink pilvą aprė́žta [vilko]. <br/>3. <span class="explanation">apvesti aplinkui liniją, ruožą, apskritimą, apibrėžti, apskriesti: </span> Nuėjęs į budynes, aprėžk su šia kreida ant suolo ratą ir į jį atsisėsk. Čia mano žemė, – pasakė jis ir aprėžė aplink save ratą. Pasiimk žvakę ir knygą ir su žvake vieną kartą aprėžk apie kozelnyčią. Aprė́žei ratą ir stok vidury. Tu apsrėžk apie save ratą nykščiu ir peržegnok, tada stovėk ir niekam teisybės nesakyk. Apsirėžė aplinkui save su degančia grebenyčios žvake ir meldžiasi. Atsisėdo ažustalėj, apsirė́žė ratą raudoną ir laukia velnio. Tai tu nueik an mano kapo, su tuom peiliu apsirėžk didelį ratą ir sėdėk. <br/>4. <span class="explanation">išvesti, nustatyti (ribą): </span> Mindaugo aktas padeda aprėžti ribas ir likusiajai anų metų Sėlos žemės daliai. O paskuo antejo tokie metai, vienkiemius tokius padarė, jau aplink ūkes aprė́žė. <span class="explanation">atskirti (ribomis): </span> Geometrinis kūnas yra erdvės dalis, iš visų pusių aprėžta įsivaizduojamu paviršiumi. <br/>5. <span class="explanation">apriboti, apibrėžti: </span> Jie būdavo atsiunčiami į lagerį neaprėžtam laikui – nuo trijų savaičių iki šešių mėnesių. Kiekvieno gabumai aprėžti. Jo valdžia aprėžta. Vadinasi, tėvų išlaidos yra įstatymu aprėžtos. Ūkėje apsirėžė <span class="explanation"> (nusistatė) </span> sau labai tiesų kelią. <br/><b> spar̃ną aprė́žti</b> <span class="explanation">sparną nuleidus, apsukti ratą</span>. Aprė́žė [gaidukas] spar̃ną, kut kut vištas jau šauka. <br/><b>atrė́žti</b><br/>1. <span class="explanation">atpjauti, atkirpti dalį iš didesnio gabalo: </span> Atrė́žk drobės, tai pasiūsiu marškinius. Prasta medžiaga, bet kai jau buvo atrė́žta, turėjau imt. Atrė́žk man aršiną gelumbės. Atrėžė stuomenuką. Atrėžęs drobės kąsnelį, nunešk dar kriaučiui. Atsidarė komodą, atrė́žė drobės šmotą iš ritulio. Atrėžk nagines su peiliu. Atrėžk ir man lašinių šmotą. Atrė́žė lašinių bryzą. Tai žemės gabalas, atrėžtas norago išara. Kad pasakiau, tai kap atrė́žiau <span class="explanation"> (nebekeisiu žodžio) </span>. Va, tik truputį pabirinau trąšų, ė, žiūrėk, rugiai kap atrė́žta <span class="explanation"> (labai žymu, skiriasi, kur tręšti, kur ne) </span> </span>. <span class="explanation">matuojant paskirti, atidalyti: </span> Atrė́žė man [arus] berželio mėnesį. Atrė́žia aplaižytai [žemės]. Pykosi, pykosi, ale ant galo nors kertelę lauko atrė́žė Petrui. Jam matinykas pali dvarą atrė́žė šmotelį pievos. Žemę juk ne slapta atsirėžiau, o valdžia davė. <br/>2. <span class="explanation">drąsiai, griežtai atsakyti, atkirsti: </span> Davė vieną klausimą, atrė́žiau, tai daugiau neklausė. Atrė́žei tam išjuokai, ir sučiaupė burną. Aš jam viską atrė́žiau į akis. Spjaudėsi Tamošius vaikščiodamas, ūsus kramtė, o žmonos paklaustas, kas jam yra, atrėžė: – Savo puodų žiūrėk! Martynas nori [Gaidienei] atrėžti, nori pasakyti baisų žodį. Jis atrėžė kap iš rago. Jis atrė́žė kap senis. <br/>3. <span class="explanation">atkeršyti: </span> Aš tau rytoj atrė́šiu, nemislyk. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai ateiti, atidrožti: </span> Tik užgirdau – atrė́žia per mišką pulkas bernų, atšaukoja. <br/><b>įrė́žti</b><br/>1. <span class="explanation">įpjauti, įbrėžti: </span> Įrė́žiau į skūrą negerai. Žievė peiliu įrėžtà. Į kailio kampiuką įrė́žia, jei pametei [žymę] – ir prapuolė kailiukas. Tarp jo antakių įsirėžė statmena raukšlė. <span class="explanation">palikti įbrėžtą žymę: </span> Didis skausmas įsirėžęs jo kaktoje. <br/>2. <span class="explanation">padaryti įkarpą, įręsti, įrantyti: </span> Įrėžk mano vardą į kryžių. <br/>3. <span class="explanation">sužeisti, kuo aštriu brėžiant, įdrėksti. </span>. Su skarda įsirė́žiau koją. <br/>4. <span class="explanation">įsmigti, įsikirsti, įsiremti: </span> Įsirėžė vežimas, ledva išvežė. Valtis įsirėžė į smėlėtą dugną. <span class="explanation">įsiterpti: </span> Čia į aukštą krantą įsirėžęs Rašių ežeras. <br/>5. <span class="explanation">įstrigti, įsmigti (į galvą, į atmintį): </span> Tos dienos įspūdžiai ilgam laikui įsirėžė į jo atmintį. Tie žodžiai įsirėžė kaip įpjauti medžio žievėje ir neišnyko, augant medžiui. Kiekvienam giliai įsirėžia vaizdas motinos, vogčiomis skarelės kampu nubraukiančios nejučia ištryškusią ašarą. Okupacijos žaizdos giliai įsirėžusios širdyje. <br/>6. <span class="explanation">braukiant įžiebti: </span> Inrė́žk sierciką <span class="explanation"> (degtuką), </span> tai pamatysi, kur kepurė. <br/>7. <span class="explanation">įkirsti, įkrėsti, įpilti (rykščių): </span> Gal nori, kad užpakalin įrė́žčiau! Sūdas prisūdijo Baltrui prie visų įrėžti į nugarą dvidešimtį rykščių. <br/>8. <span class="explanation">smagiai, tvirtai įrašyti: </span> Kažko nepataikiau atsakyti, ir J. Jablonskis prie mano akių įrėžė klasės žurnale „kuolą“. Redaktorius išvadino mane žiopliu ir vos papeikimo neįrėžė. <br/><b> kaĩp nagù įrė́žtas</b> <span class="explanation">labai panašus: </span> </span> Moterų vaidmenų atlikėjos buvo be priekaišto: abi – tikros kaimietės, kaip nagu įrėžtos. <br/><b>išrė́žti, </b>išrė̃žti, -ia, ìšrėžė<br/>1. <span class="explanation">išpjauti, iškirpti (ppr. ką pailgą): </span> Drobės ìšrėžiau du kavalkus ir paklojau – testa klojėjas. Dar gerai, kad neìšrėžė [audeklo]. Iš šitos eglės reiks išrė́žt lentų. Išrė́žiau vienas nagines. Dimus jau išrė́žei? Išrė́žk man audeklo marškiniams. Išrė́žė iš senio nugaros tris diržus. Išrė́žė [iš odos] tokius šniūrukus kaip voteguo storumo. Išsirė́žk sau an marškinių, ba ir vaikščiosi su grynu pilvu. Leisk man tau iš nugaros diržą išsirė́žti. <span class="explanation">atmatuoti, paskirti (žemės plotą, sklypą): </span> Išrė̃š tau Dievas kalioniją Paseirin <span class="explanation"> (Leipalingio kapinėse), </span> kad tu jos tep nori!. Tą lanką dvaras, lažininkus paleisdamas, buvo tyčia sau išsirėžęs. <br/>2. <span class="explanation">išpjaustyti, išrantyti, išdrožti, išraižyti: </span> Nusimovė nuo piršto žiedą su išrėžtu vardu, pravarde. Žiede išrėžiama sužieduotuvių data. Ir imsi du sardonikso akmeniu ir išrėši ant jų vardus sūnų Izraeliaus. <br/>3. <span class="explanation">išspausti, išbrėžti: </span> Per laukus išrė́žtos didžiausios provėžos. Armotų ratai išrėžė gilias vėžes. Išseko gera jo nuotaika, per visą kaktą jam išsirėžė raukšlė. <span class="explanation">praminti, išvesti (kelią): </span> Pro juos tę b [uv] o išrė́žtas naujas kelelis. <br/>4. <span class="explanation">išpjauti, iškirsti (javus, žolę, medžius): </span> Par dieną tą pievą išrė́žėm. Čigonas išrėžė pradalgį ir atsigulė. Prieš karą jie daug girių išrė́žė. <br/>5. <span class="explanation">kandžiojant išžudyti</span>. Kurmienės vištas a septynias [lapė] išrė́žusi. Sykį vilkas įsisuka, tai jau visą būrį išrė́š. Įlipo ant kopėčikės [šeškas], išrė́žė vištas. Kad tik nepaveizėsi, tujau žiurkės būs išrė́žusios vištyčius. Kaip reikia, vieno ūkininko susirgo arkliai, kito avis vilkas išrėžė, o beveik kiekvienoje sodoje aplinkui ėmė karvės sirgti ir daugumas išdvėsė. <br/>6. <span class="explanation">drąsiai, smarkiai išsakyti, išdrožti: </span> Jis išrė́žė, išrė́žė, kas jam reikėjo, ir viskas! Išrė́žiau viską akỹs. Išrė́žė anas jiem visą praudą. Visą teisybę ana išrė́žė anam. Išrė́žiau, ką tik žinojau, daugiau nei neklausė. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai išdainuoti: </span> Kai įsidainavo, tai visokias dainas išrėžė. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai išvalgyti, išgerti: </span> Šitiek valgymo išrė́žt tokiam burlokui tai vieni juokai. Oi, jis išrė̃žia – nežymu, kad gėręs. Pats gi su savo bernu išrėžė po kelis [stiklelius]. <br/>9. <span class="explanation">smarkiai suduoti, sudrožti, supliekti: </span> Išrė́žė botagu kiaulei per šonus. Paims bizūną, išrėš in skūrą, išvarys visą blogą natūrą! <br/>10. <span class="explanation">pavykti, susiklostyti, susidėti aplinkybėms: </span> Kažin kaip tau išsirė́š su tuo teismu? Prastai išsirė́žė su piningais – ištraukė visus. Kaip tau par karą išsirė́žė? Puikiai išsirė́žė gyvenimas. <br/><b>nurė́žti, </b>nurė̃žti, -ia, nùrėžė<br/>1. <span class="explanation">nupjauti, nukirpti dalį iš viso gabalo: </span> Nurė́žiau galą audimo. Tik žiūrėk, nenurė́žk kažno kaip. Aš tau nurėšiu, tuto, baltas drobeles, tuto. Tamsta nurė́ši du metrus šito audeklo. Atnešė kita lašinių plaštaką nurėžusi. Kreivai nurė́žiau stiklą. Mikoniokas nùrėžė stiklą – ir mūsų mašina nebekiaura. Bepigu iš svetimo kailio nurėžti plačios naginės. Iš pašto nė kokios žinios nepaėmėm, lyg rėžte kas būtų nurėžęs. Kur tik mėšlu pakrupota – javai kap nurė́žt <span class="explanation"> (labai žymu, skiriasi, kur tręšti, kur ne) </span> </span>. Rugiai geri, kap nurė́žt. Tu dar, paskutinioji, nusirė́žk kasą. <span class="explanation">sumažinti (sklypą): </span> Nurėžti žmogui asmeninį sklypą, nubausti jį – didelio mokėjimo nereikia. <br/>2. <span class="explanation">nubrėžti, nudrėksti: </span> Kūleliai brūkš ir nùrėžė duris, kaip nešė. Vienai [pušiai] kad duota [perkūno] – žievė teip ir nurė́žta. <br/>3. <span class="explanation">įspausti ruožą: </span> Sliedelis nurė́žtas dviračiu. \| Kap suklėstė vežimą, tai nurėžė ir nurėžė <span class="explanation"> (nuvažiavo, ratais rėždamas) </span> per pievas. <br/>4. <span class="explanation">apvesti (liniją), apskrieti: </span> Apskritus, lyg kaip cirkeliu nurė́žtas. <br/>5. <span class="explanation">nupjauti, nukirsti: </span> Šiandien didelį šmotą pievos nurėžiau. Ar nurė́šit ryt rugius? Paspaudę visą lauką rugių nurėžėm per vieną dieną. Nurė́ža eglę ir prisirenka šiuškių. Abu senu beržu nurė́žė. <br/>6. <span class="explanation">griežtais žodžiais nutraukti, nukirsti (kito kalbą): </span> Jis rėžte nurėžė tam nepraustaburniui šnektą. <br/>7. <span class="explanation">nudiegti: </span> Nurė́žia par kriūtinę kai peiliu [, sužinojus blogą žinią]. Net par kriūtinę nurė́žė, kai pamačiau šitą žmogų. <br/>8. <span class="explanation">padeginti, padirginti (gerklę): </span> Čia tai kas kita, tai nors nurėžia [degtinė], o ką ta buiza, tai čia man šioks gėrimas! <br/>9. <span class="explanation">numigti: </span> Buvo pogulio gal nurė̃žęs gerai? <br/><b>parė́žti, </b>parė̃žti, -ia, pàrėžė<br/>1. <span class="explanation">papjauti, paskersti: </span> Ar jau parė́žėt tą kiaulę? Pjovikui tik duok, besiveizant kiaulę parė́ža. Jau laikas būtum prylaidą parė́žti. Pjoviau sėklinius dobilus ir zuikį parė́žiau. Tu gulinėji su vyrais, aš tave parė́šu po peiliu!. Tris kiaules pasirė́žėm, meisų turam. Kurs nor, tas i pasirė́ža karvę. <span class="explanation">papjauti (dantimis): </span> Avinis vilkas parė́žė avį mūs. Ar ne tu, lapute, gaidį parė́žei? Kai tik pasisuka žiurkė, tuoj katė parė́žia. Žiurkes parė́žia [katinas] didžiausias – su savim lygias. <br/>2. <span class="explanation">pabrėžti, pabraukti: </span> Gaidys tik parėžė sparnu pakojėj – ir an vištos. Aplink jos. per žemę parėžė su koja. <br/>3. <span class="explanation">papjaustyti: </span> Parė́žiau vyrams lašinių, rūgusio pieno padėjau. <br/>4. <span class="explanation">įpjauti: </span> Jis gerklės nepersipjovė, tik lašinį parė́žė. <br/>5. <span class="explanation">drąsiai, tiesiai pasakyti: </span> Aš parė́šiu visa, nesisarmatysiu. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai pakulti: </span> Rėžk laukan, dvi valandas – parė̃ši daug. <br/>7. <span class="explanation">kiek paklimpti, įsmigti: </span> Kap važiavau per balą, tai vežimas ir pasirė́žė. <br/><b> spar̃ną parė́žti</b> <span class="explanation">pasimeilikauti, pasisukti apie merginą: </span> Pas ją atjoja [karininkas], kad apsisuktų, sparną aplinkui parėžtų. <br/><b>pérrėžti</b><br/>1. <span class="explanation">perpjauti, perkirpti, perdrėksti į dvi dalis: </span> Párrėžiau pusiau skūrą. Parplėšė visą kulšę i batą párrėžė [šernas su iltimis]. <span class="explanation">perdalyti, perskelti: </span> Ir jis perrėžė vis pusiau. Ir tur jo sparnus perrėžti (perskelti), o ne nulaužyti. Lauką pusiau pérsirėšite. <br/>2. <span class="explanation">kuo aštriu brėžiant, giliai įpjauti, perskrosti: </span> Pérrėžė jaučio pilvą, ir išbėgo žarnos. Lūšis, gindama vaikus, geriausiam medžiokliniam šuniui vienu ypu pilvą perrėžia. Vanagas, kad ans paema grobį, tujau ans atvertęs párrėža su snapu. Nugi susimušė pasigėręs, ir jam kaklą pérrėžė. Atadarę atrado vaikelį da gyvą, nors su perrėžtais viduriais. Tylą perrėžia greitosios pagalbos automobilio sirena. Su stiklu koją pársirėžiau. <br/>3. <span class="explanation">judant per ką, perkirsti, perbrėžti: </span> Bevalgant užėjo debesis, ūmai sutemo, pakilo vėjas, žaibas perrėžė dangų, nušvietė mūsų gryčios vidų. Mėlyną tamsą perrėžė žalia raketa. <br/>4. <span class="explanation">sudrožti, suduoti, užkirsti: </span> Ė kas gi tau per blauzdas pérrėžė, gal supykai su kuo? Tu pérrėžei, aš ir atgijau. Nustilk, ba pérrėšiu! <br/><b>prarė́žti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prakirpti, prapjauti: </span> Toly laby tos kojos tįsta, jam i tas kelnių kalaškas prarė́žė. Praė́žk man šitą maišelį, paskum vėl užsiūsi. <span class="explanation">kerpant nukrypti: </span> Žiūrėk, neprarė́žk pro liniją. <br/>2. <span class="explanation">kuo aštriu rėžiant, giliai įpjauti, įbrėžti: </span> Kaip pajutus meška, kad pilvas prarė́žtas, nesavu balsu subliovus. Tai aš noriu prarėžt pilvą ir išimt tuos pinigus. Pilvą prarė́žk, mėsinėdamas paršą. Dešinė ranka aprišta ir parišta; kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas. Viršutiniais žandais erkės prarėžia gyvulio odą, o paskui į žaizdą įkiša straubliuką. <br/>3. <span class="explanation">judant per ką, perskrosti, perkirsti: </span> Greit judėdamas, laivo priekis prarėžė rūką. Vakaro prieblandą prarėždavo žalia, raudona raketa. <br/>4. <span class="explanation">pradėti kirpti, pjauti po gabalą (audeklo): </span> Vienas rietimukas tik prarė́žtas. <br/>5. <span class="explanation">praminti, padaryti provėžas: </span> Važiavom, tai niekien nei neprarėžta. <br/>6. <span class="explanation">praleisti pinigus (girtaujant, lošiant): </span> Rėžė prarė́žė, parejo be kapeikos. Prie loterijos – Drūktenis daugiausia prarėžia. Iš pinigų kartas rėžė ir prasirėžė. <br/><b>prirė́žti, </b>prirė̃žti, -ia, prìrėžė<br/>1. <span class="explanation">prikirpti, pripjauti, patrumpinti: </span> Prirė́žk man kvartūką. <br/>2. <span class="explanation">paskirti, primatuoti (žemės sklypą): </span> Dokumentus parodžiau, i iš karto mun prirė́žė dalį. Vienasėdžiai nevienodo didumo daromi: kur žemė geresnė, tam mažiau prirėžiama. Dalis tų sklypų buvo paimti ne iš prirėžtos prie palivarkų žemės, o iš valstiečiams priklausiusių ir bendrų kaimo žemių. O kaip reikia, mudu, štai, prisirėžėva gretimų trejetą valakų, kad turėtuva lygiai po šimtą dešimtinių. <br/>3. <span class="explanation">brėžiant pasiekti: </span> Prirėžk su paišeliu lig pat linijos. <br/>4. <span class="explanation">prisikirsti: </span> Nuvažiavai miškan, prisirė́žei kiek reikia ir parsivežei [malkų]. <br/>5. <span class="explanation">daug prigerti (ppr. degtinės): </span> Šitos degtinėlės kad prirėži žmogus, tai ir pakliūvi. Prirė́žę parejo, vos an kojų pastova. Taip prisirėžę, kad net akys pabalusios. <br/>6. <span class="explanation">daug prisipirkti: </span> Prisrė́žė siūlų ir neturi kur dėt. <br/><b>surė́žti, </b>surė̃žti, -ia, sùrėžė<br/>1. <span class="explanation">reikiamai, tinkamai supjaustyti, sukarpyti, sukirpti: </span> Per dvi dienas į visus namo langus surė́žė stiklus. Jau surėžti, jau pasiūti [tavo marškinaičiai]. Ilgainiuo Liudvė pramoko marškinius surėžti ir pasiūti. Kita rieks pyragą taip po biškį, o kita surė́š tų pyragų malkas. Kiek džiaugsmo turėdavai, kai visame lauke gulėdavo vaga prie vagos kaip rėžte surėžtos <span class="explanation"> (lygios, tiesios) </span>. <br/>2. <span class="explanation">suduoti, sukirsti: </span> Surė́žė su rykšte, vaikas ir nutilo. Surėžė par kritę, ir paleido. Surė́žk gi arkliui! Surė́žk tu jam botagu! Vitviniu jam surė́žkit. Kaip surė́šim par pilvą, bus arielkos par pilna! Par jomarką įsvadino tą vaiką į arklį ir surėžė su bizūnu par šonus. Ir tada staiga jai pašoko toks pyktis, kad vyrui vos per dantis nesurėžė. Surė́žk tris sykius į tą akmenį, ir atsiras budinkas. Kam gerai nugarą išskalbti, ką gerai supilti, surė́žti. Arklį surė́žiu. <br/>3. <span class="explanation">išgerti, sugerti: </span> Mes do te surė̃ždavom čėrką, kai nuvažiuodavom. Svečiam reikia surė̃žt. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai sugriežti, sudainuoti: </span> Trūbininkai pradžiai surė́žė maršą. Mes dažnai po punktelį surė́ždavom. Būdavo, surėžiame kokį šokį ar lietuvių liaudies dainą. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai užlyti: </span> </span> Volungė priš lytų šauka „surė́š“. <br/><b>užrė́žti, </b>užrė̃žti, -ia, ùžrėžė<br/>1. <span class="explanation">užbrėžti, užžymėti: </span> Duok tu man paišelio lentom užrė́žt. Su peiliu užrė́žk. Čia durnai užùrėžė sklypą – nėr nė kur karvės prisirišt. Garsinu tų didvyrių vardus, su kuriais mane padavimai supažindino, kurių vardai užrėžti šventu raštu ant ąžuolo lentų ir kietųjų akmenų šventose gabijose. Kur su mėšlu kviečiai, tai kaip ažrė́žta <span class="explanation"> (labai skiriasi, žymu, kur tręšta, kur ne) </span>. Šniūras [lauko] tiesus kap užrė́žta. Tavo javas visur kaip užrėžtas. <span class="explanation">pasidaryti rievėtam, lyg įveržtam: </span> Iš riebumos net kaklas žusrė́žęs. <br/>2. <span class="explanation">užbrėžti, uždegti (degtuką): </span> Ažrė́žk degtuką, nesmato!. Ažsirė́žiau sierčiką, ir dabojam. Vis ažsirė́žia ažsirė́žia degtuką, ieškojo gal ko. <br/>3. <span class="explanation">išarti pirmą vagą; užarti lauko galus: </span> Vaciau, padėk man užrė́žt. <br/>4. <span class="explanation">nusistatyti, užsibrėžti: </span> Pirmame numeryje dėl nekurių raštų rašytojai užsirėžė sau tą kelią, padėjo kampinius akmenis. <br/>5. <span class="explanation">užduoti, užkirsti, sušerti: </span> Kai ažrė́šiu, tai žinosi! Kai užrė́šiu, tai eisi, kur pipirai auga! Užrė́žė gerai par galvą. Užrėžė bobutė ožiui par pat uodegą. Sykį palšmargei užrė́žiau votegu. Supykęs per butelio kaklą užrėžė, kaklas canktelėjo ir nukrito. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai užgriežti, uždainuoti: </span> Tai skardumas balso: užrėš, tai net miškai skamba. Muzikontas kad užrė́žė polką! Kur skripka ažrėš, te mane nuveš. Užrėžė kapelija taip graudingai. Muzikantas atsistojo ties langu ir užrėžė. <br/>7. <span class="explanation">prisigerti, prisipampti (degtinės): </span> Guli, degtinės užsirė́žusi. Pirmą kartą dabar jam gerti tikos – per daug užsirėžė. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai užlyti: </span> </span> Gerai, kad užrė́žė lietaus, o jau viskas buvo indžiūvę. <br/>9. <span class="explanation">daug užprašyti: </span> Didelę kainą užrėžė maišelininkas už šiuos prabangos dalykus. <br/>10. <span class="explanation">labai užpykti, užsigauti: </span> Jis jau an tavę kap užsirėžė, tai nigdi neatsileis. <br/><b> ùžrėžė kai ant pãdo; </b>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.